REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
669
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)

Dėl toliau ne tik Kinijoje, bet ir Europoje plintančio koronaviruso šalyje paskelbta ekstremali situacija. Virusas sėja paniką – iš vaistinių šluojamos medicininės kaukės, dezinfekcinis rankų skystis, skubama užsipirkti maisto produktų. Tačiau nestinga ir skeptikų, teigiančių, kad baimės akys didelės, o eilinis gripas kasmet nusineša ne ką mažiau gyvybių nei naujasis paplitęs virusas. Kuo koronavirusas pavojingesnis už gripą, teiraujamės Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo profesoriaus Sauliaus Čaplinsko. 

669

Dėl toliau ne tik Kinijoje, bet ir Europoje plintančio koronaviruso šalyje paskelbta ekstremali situacija. Virusas sėja paniką – iš vaistinių šluojamos medicininės kaukės, dezinfekcinis rankų skystis, skubama užsipirkti maisto produktų. Tačiau nestinga ir skeptikų, teigiančių, kad baimės akys didelės, o eilinis gripas kasmet nusineša ne ką mažiau gyvybių nei naujasis paplitęs virusas. Kuo koronavirusas pavojingesnis už gripą, teiraujamės Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo profesoriaus Sauliaus Čaplinsko. 

REKLAMA

Nors kol kas Lietuvoje nėra patvirtinta nė vieno koronaviruso atvejo, vis daugiau sunerimusių žmonių kreipiasi išsitirti „dėl viso pikto“. Jau yra atlikti 47 tyrimai dėl ligos įtarimo, 12 mėginių rezultatų dar laukiama, mažiausiai 2787 iš Šiaurės Italijos ar Kinijos grįžusių žmonių yra stebimi prevenciškai. 

Kasmet visame pasaulyje būna mažiausiai 5 mln. sunkių gripo ligonių ir šimtai tūkstančių mirčių nuo šios ligos. Per praėjusį gripo sezoną Europoje nuo gripo komplikacijų mirė 37 tūkst. žmonių. Pasaulį gąsdinančiu „COVID-19“ jau užsikrėtė virš 80 tūkst. žmonių, o mirė tik kiek daugiau nei 2700.

REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, kodėl dėl naujojo koronaviruso sėjama tokia panika, ULAC vadovas pabrėžė, kad bet kokio patogeno svarbą, pavojingumą, naštą žmogui ir visuomenei apibūdina keli kriterijai. Vienas iš jų – kiek virusas yra užkrečiamas.

REKLAMA

„Jei kalbame apie gripą, jo užkrečiamumas siekia 1,28, kai koronaviruso 2,5–3,5 proc. Užkrečiamumui siekiant 2 proc. ir daugiau, atsiranda potenciali galimybė ligos sukėlėjui plisti eksponentiniu būdu. Ir tada jį sustabdyti tampa sunku“, – sakė S. Čaplinskas.  

Anot jo, kitas svarbus dalykas, jei jau užsikrėsta, kiek yra sunkių komplikacijų, kurias reikia sudėtingai gydyti.

„Gripo komplikacijos išsivysto mažiau nei vienam procentui pacientų, o koronaviruso atveju – 20 proc. Kitas svarbus klausimas – kiek žmonių miršta? Mirštamumas nuo gripo siekia 0,1 proc., o nuo koronaviruso – apie 2 proc. Taigi, matome, kad skirtumas siekia net 20–30 kartų“, – dėstė profesorius.

REKLAMA
REKLAMA

Jo pastebėjimu, kitas svarbus aspektas, kad gripas aplinkoje cirkuliuoja jau seniai ir yra labai paplitęs, o šis patogenas yra naujas. 

„Galima palyginti – JAV nuo spalio 1 d. juo yra užsikrėtę daugiau nei 20 mln. žmonių, 14 tūkst. mirė. Tačiau tai jau yra „pažįstamas“ virusas, tiek esama skiepų, tiek vaistų nuo šios ligos. Nuo koronaviruso nėra nei skiepų, nei vaistų. 

Yra bandomi įvairūs vaistai, bet dar reikia palaukti. Nėra pažinimo, kaip elgtis ir kiek pavojinga ir augant žinioms galima moksliškai tą įvertinti. Ir tai dar yra laikas, kada galima pasirengti, gal net ir sukurti vaistus“, – sakė jis ir pridūrė, kad visos priemonės, kurių imamasi dabar skirtos tam, kad virusas neišplistų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai – vadinamoji sustabdymo strategija, kad jis neišplistų ir netaptų toks kaip sezoninis gripas. Čia yra esmė ir svarbiausias dalykas“, – pabrėžė ULAC vadovas.

Profesorius priminė, kad kol kas visas gydymas daugiausiai susideda iš to, kad stengiamasi padėti žmogui pasveikti pačiam, stiprinti jo imunitetą ir mažinti simptominius reiškinius, duoti deguonies ir t.t. Tačiau kol kas nėra aiškiai patvirtintų antivirusinių vaistų.

Virusą gali platinti nieko neįtardamas

ULAC vadovas įvardijo dar vieną nerimą keliantį dalyką – galimybę koronavirusui plisti žmogui net neturint klinikinių simptomų. S. Čaplinskas priminė, kad gripo atveju inkubacinis periodas yra 2–3 dienos, virusą žmonės gali platinti dar nepasireiškus simptomams. 

REKLAMA

„Jei kalbėtume apie kitus koronavirusus – SURS atveju inkubacinis laikotarpis yra 5 dienos, tačiau juo užkrėsti kitą galima tik pasireiškus simptomams. Taigi protrūkį galima lengvai kontroliuoti ir užgniaužti. Tas sėkmingai, kaip ir MERS atveju, ir buvo padaryta. 

Kadangi „COVID-19“ inkubacinis laikotarpis vidutiniškai trunka 5,2 dienos, daugeliu atvejų užtenka dviejų savaičių, todėl ir siūlomas dviejų savaičių karantinas grįžus iš rizikingo regiono. Bet jau dabar aišku, kad inkubacinis laikotarpis gali tęstis ir iki mėnesio, juo labiau moksliškai nustatyta, kad kitą žmogų gali užkrėsti ir dar simptomų nejaučiantis asmuo. Taigi žmogus virusą gali platinti nieko nežinodamas, o nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo gali praeiti 5–6 dienos. O tai itin komplikuoja situaciją“, – aiškino pašnekovas.

REKLAMA

Jis pridūrė, kad dabar jau aišku, kad virusą žmogus gali perduoti žmogui. Virusas randamas visuose biologiniuose skysčiuose, tad užsikrėsti galima ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir per išmatas. 

„Taigi paviršiai gali būti užteršti ne tik žmogui kosėjant, čiaudint, bet ir nuo nešvarių rankų, išmatų. Kas, daroma prielaida, ir atsitiko kruiziniame laive. Bet, reiktų pastebėti, ten apie 70 proc. žmonių, kuriems buvo teigiama tyrimo reakcija, klinikinių ligos reiškinių nebuvo“, – aiškino jis.

Suvaldyti darosi sudėtinga

Pašnekovo teigimu, kuo toliau, tuo daugiau žinant apie virusą matoma, kad jį suvaldyti gali būti labai sudėtinga. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Bet dar turime laiko, kol virusas į Lietuvą neatkeliavo arba galbūt jau ir atkeliavo, tik to nežinome. Tad pirmiausia turime laiko psichologiškai ir žinių prasme pasiruošti tiek gyventojams, tiek medikams.

O tai, kas vyksta dabar, žmonės šluoja kaukes, tai nėra racionalu. Taip, jau suprasta, kad yra pavojus, tai gerai, bet jį ne taip supranta, kaip nuo jo apsisaugoti“, – akcentavo S. Čaplinskas. 

Jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia ne kaukes šluoti, o išmokti taisyklingai plauti rankas, raginti vieni kitus tą daryti, kosėjant, čiaudint laikytis etiketo – tą daryti į vienkartinę nosinaitę ar alkūnę.

„O jei jau pajutote kažkokius peršalimo simptomus, reikėtų stengtis vengti socialinių kontaktų ir tik tada, jei neišvengiamai reikia kažkur išeiti, užsidėti tą kaukę, kad nebūtų platinamas virusas. Tokiu būdu bus galima apsaugoti vieni kitus ne tik nuo koronaviruso, bet ir kitų užkrečiamų virusinių kvėpavimo takų ligų, taip pat ir žarnyno infekcijų“, – sakė jis.

REKLAMA

Specialistas priminė, kad 20 procentų šia liga serga sunkiai, maždaug apie 5 proc. gali atsidurti reanimacijoje, kritinėje būklėje, apie 2 proc. miršta. 

„Visgi norisi akcentuoti, kad pirmiausia nuo koronaviruso miršta senjorai ir lėtinių ligų turintys asmenys. Vaikai serga daug mažiau, mirčių kol kas apskritai nėra fiksuota. Tarp mirusių žmonių tik 0,9 proc. atvejų nebuvo registruota jokios lydinčios ligos“, – sakė S. Čaplinskas. 

Pagrindinės komplikacijas padidinančios lydinčios ligos – širdies ir kraujagyslių liga (10,56 proc. atvejų), diabetas (7,3), lėtinė plaučių liga (6,3), padidintas kraujospūdis (6), vėžys (5,6). Šiems žmonėms yra didžiausia susirgimo ir taip pat mirties rizika.

REKLAMA

Pasiteiravus, kokį galima prognozuoti koronoviruso „likimą“ ateityje, S. Čaplinskas nedrįso prognozuoti vieno scenarijaus. Tačiau, jo nuomone, panašu, kad jis, ko gero, įsitvirtins ir toliau cirkuliuos aplinkoje.

„Tik klausimas, kokio stiprumo protrūkius jis sukels. Norėčiau paminėti, kad lygiai pavojingas yra tiek virusas, tiek baimės, tiek ir neigimo virusas. Reikėtų siekti balanso. Dabar turime tokią situaciją, kad dalis žmonių neigia pavojų, sako, kad tai neva prasimanymas. O kiti, priešingai, metasi į kraštutinumą, išpirko kaukes, tuoj, žiūrėk, ir konservus pradės pirkti. Tai neracionalu ir neprotinga. Viena būtų, jei tas kaukes išpirko ir išsiuntė kinams, bet jei jų nebeturės sergantys žmonės, kad neplatintų viruso, tai yra labai negerai“, – įspėjo ULAC vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, užsikrėtusiųjų naujuoju virusu COVID-19 pasaulyje registruota daugiau nei 80 tūkst., mirė beveik 2,7 tūkstančio žmonių.

Virusas jau išplito į 28 šalis ir kelia vis didesnį nerimą dėl naujų židinių Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Virusui išplitus Šiaurės Italijoje, registruota daugiau kaip 300 užsikrėtimo atvejų, mirė dešimt žmonių, šalis pranešė apie judėjimo suvaržymus 11-oje miestų.

Pagrindinės rekomendacijos

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kaip elgtis siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką.

Jei 14 dienų laikotarpiu keliavę į Šiaurės Italijos regionus ar Kiniją arba turėję artimą kontaktą su ten buvusiais asmenimis, pajutote minėtuosius panašius į gripo simptomus, kreipkitės į Bendrąjį pagalbos centrą, telefonu 112.

REKLAMA

Taip pat prašoma registruotis užpildant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą bei dvi savaites vengti artimų socialinių kontaktų.

Esant galimybei reikėtų dirbti iš namų, šiam laikotarpiui gali būti išduodamas ir nedarbingumas. Daugiau informacijos apie tai galima rasti NVSC puslapyje; nesilankyti dideliuose renginiuose, nesinaudoti viešuoju transportu ir pan.

Taip pat – stebėti savo sveikatos būklę (matuoti kūno temperatūrą, stebėti, ar nepasireiškia kvėpavimo takų infekcijoms būdingi simptomai – kosėjimas, dusulys ir kt.).

Jei kitaip sunegalavote, bet nesilankėte minėtose šalyse, dėl sveikatos būklės reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

REKLAMA

Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.

Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų