Kiekvienas mokinukas istorijos vadovėlyje gali perskaityti, kad vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą pasirašė 20 vyrų, kurie gūdų ir šaltą vasarį susirinko Vilniaus Pilies gatvės 26 name ir padėjo parašus po svarbiausiu Lietuvos dokumentu. Ne retas pastebi, kad tarp 20 parašų nėra nė vienos moters parašo. Kyla klausimas, kodėl? Jos nesidomėjo politika? Buvo neraštingos? Netroško laisvės? Istorikai sako, kad buvo visai ne taip.

Petkevičaitė-Bitė  (nuotr. Wikipedia)

Petkevičaitė-Bitė (nuotr. Wikipedia)

Moterys tuomet buvo aktyvios, drąsios ir būtų mielai suraičiusios parašą po Lietuvai svarbiu tekstu. Joms tiesiog nebuvo duotas toks šansas, o protestai vėliau nieko nepakeitė. Moterys, pasak specialistų, pyko, bet vėliau susitaikė ir visą tarpukarį tyliai tūnojo politikos paraštėse, nepakviestos, neįvertintos, bet realios. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Tai, kad lietuvės negalėjo padėti savo parašo po Nepriklausomybės aktu yra laikmečio, politinių tradicijų ir vyrų kaltė. Dar XX amžiaus pradžioje lietuvės, kaip ir moterys Europoje ar Šiaurės Amerikoje, ėmė kovoti dėl savo teisių, dalyvavo politikoje, leido žurnalus, buvo delegatėmis Didžiajame Vilniaus Seime 1905 m., o po dvejų metų suorganizavo ir pirmąjį Lietuvos moterų suvažiavimą, dalyvavo ir Petrapilio Seime 1917 metais.

REKLAMA

Nepriklausomybės aktas

Nepriklausomybės aktas

Būtent čia buvo pasirašyta deklaracija, kad renkant būsimąjį Seimą moterys jame turės lygias teises su vyrais. Visgi lietuvės nebuvo pakviestos į 1917 metų Vilniaus konferenciją, kur buvo išrinkta Lietuvos Taryba. Petrapilyje duoto pažado nesilaikyta.

Tiesa, vėliau žadėta, kad jos bus kooptuotos į Tarybą, tai yra – įtrauktos be rinkimų, bet tai taip pat neįvyko. Nebūdamos Taryboje jos negalėjo ir padėti parašo po Nepriklausomybės aktu ir taip kartu su Lietuvos vyrais pareikšti tautos moterų valią. Moterys protestavo, mitingavo, ėjo pas Lietuvos Tarybos pirmininką Antaną Smetoną, parengė peticiją, kurią pasirašė 20 tūkst. žmonių, bet situacija nepasikeitė. 

Tiesa, yra vertinimų, kad toks nelemtas moterų likimas jas ištiko ne dėl lietuvių vyrų kaltės, bet dėl kaizerinės Vokietijos, kuri iš dalies „dirigavo“ Tarybos surinkimui ir Vilniaus konferencijai, „nuopelnų“. 

Lietuvių konferencija, kurioje dalyvavo vien vyrai, vyko Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18–22 d. lenkų Pohuliankos teatro salėje. Erdvę dalyviams užleido vokiečių karinė vadovybė, okupacijos metais pastatą perėmusi savo reikmėms.

Tai, kad reikia tokios konferencijos ir „Patikimųjų Tarybos“, taip pat nutarė kaizerinė valdžia, kuri karo eigai krypstant nepalankiai suskubo užsitikrinti lietuvių paramą. Skelbimas, kviečiantis jungtis į Tarybą, ir visa tarybos idėja buvo skirta vyrams, kaizerinė valdžia moterų politikoje neįsivaizdavo.

Jų nebuvo Vokietijoje, todėl naivu tikėtis, kad jie būtų norėję moterims suteikti daugiau teisių savo okupuotose teritorijose. Taigi, lietuvės moterys tapo istorijos aukomis, istorijos, kurios nepakeitė net protestai. 

REKLAMA

Neįvertintos, bet svarbesnės už vyrus

Istorikas Algirdas Kasparavičius, kalbėdamas apie moteris, stebėjusias nepriklausomybės aušrą, tikina, kad jos nebuvo nustumtos, jos tiesiog liko patriarchalinės visuomenės užnugaryje, ten, kur jas pastatė Lietuvos vyrai ir negailestinga, moterims itin griežta kaizerinė okupacinė valdžia. 

„Jos nepateko tarp tų laimingųjų, kurie pasirašė Nepriklausomybės aktą, nors negalėčiau pasakyti, kad buvo nustumtos ar apgautos. Maža grupelė moterų, kurios aktyviai dalyvavo politikoje, o ir šiaip tuo metu nebuvo daug politikoje dalyvaujančių žmonių, išties buvo aktyvios. Tiesa, kodėl taip atsitiko, kad nė viena taip ir nepadėjo parašo po nepriklausomybės aktu?

Taip nutiko dėl ilgalaikių istorinių aplinkybių: pirmiausiai dėl tradicinės patriarchalinės visuomenės, kuri tuomet buvo būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Dar aktualesnis momentas tas, kad moterų judėjimai buvo daugiausiai kairieji. Dešinieji, kurie turėjo tampresnį ryšį su Bažnyčia, šiame procese nebuvo tokie aktyvūs.

O dar svarbesnis, konkretus momentas buvo Lietuvos okupacija. Keliauti į suvažiavimus, sostinę, kitas apskritis ir kitur yra sunku, o keliauti moteriai – beveik neįmanoma. Vokiečių karinė administracija į moterų dalyvavimą politikoje rimtai nežiūrėjo, jei ir tarėsi tai tik su vyriškąją puse“, – pasakojo istorikas. 

Signatarai

Signatarai

Anot jo, moterys tuo metu buvo visuomenę aptarnaujantis personalas. Lietuviškoji politinė inteligentija, vyrai tikrai nepergyveno dėl to, kad Krašto taryboje, Vilniaus konferencijoje ar Nepriklausomybės akto pasirašymo metu nebuvo moterų. Priešingai, jau po nepriklausomybės paskelbimo, kai formuojama vyriausybė ir nuskamba nedrąsus kairiųjų pasiūlymas priimti moteris į vyriausybę, garbūs signatarai, šviesuoliai ir politikai, dauguma – dešiniųjų, ima aiškinti, kad tokių dalykų Lietuvos visuomenė, ypač vyrai, nesupras. 

REKLAMA

Buvo aiškinama, kad tokiems pokyčiams dar per anksti, nors Lietuvių mokslo draugijos ir lietuvių moterų suvažiavimas vyko tais pačiais 1907 metais, taigi neteisinga sakyti, kad moterys sukruto vėliau arba buvo neaktyvios, nedrąsios. Visgi užgriuvęs karas jas nustūmė į antrą planą, jos ėmė rūpintis svarbesniais dalykais, tokiais kaip našlaičių priežiūra, slauga, sužeistųjų gelbėjimas, o ne politiniais siekiais.

O ir siekti išsilaisvinimo Lietuvoje buvo sunkiau, nes kaizerinėje Vokietijoje ir jos okupuotose dalyse moterys labai sunkiai judėjo emancipacijos link. Visiškai priešingai, nei tai nutiko Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, kur moterys drąsiai išėjo į pirmas gretas, ėmė nešioti kelnes, atsikratė korsetų. Bet Lietuvoje tie dėsniai neveikė, moterų padėtis tarsi užšalo ir tęsėsi beveik 30 metų, nes antrasis moterų suvažiavimas įvyko tik 1937 metais. 

Petkevičaitė-Bitė

Petkevičaitė-Bitė

Tiesa, kai moterims nebuvo suteikta galimybė prisidėti prie nepriklausomybės paskelbimo, jos pyko, mitingavo, parašė porą protesto laiškų. Visgi pakeisti situacijos jos negalėjo. 

„Tiesa, pirmuosiuose nepriklausomos Lietuvos seimuose moterų buvo, nors nedaug, bet jos ten pakliūdavo. Visgi vėliau oficialus jų vaidmuo menko, aukštų pareigų tarpukario Lietuvoje jos negavo, ministrėmis netapo, aukšto rango valdininkėmis – taip pat. Jos atliko pagalbininkių vaidmenį, tą, kurį joms skyrė patriarchalinė visuomenė, vyrai. Aktyviau į politikos areną jos išeina tik prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai Europa jau gyvena jo nuotaikomis, o Prancūzijos, Ispanijos moterys ima bruzdėti. Tai susiję su kairiųjų politine ideologija, moterys ir Lietuvoje ima organizuotis“, – aiškino A. Kasparavičius.

REKLAMA

Istorikas sakė, kad tarpukariu moterys Lietuvoje buvo neįvertintos, nepakviestos, joms buvo paliktas tik labai tradicinis šeimos moters vaidmuo, o darbo rinkoje jos užėmė tik žemesnes pareigas, buvo sekretorės ar šifruotojos. 

Tiesa, aktyvių moterų politikių tarpukario Lietuvoje būta, bet jos buvo komunistės ir dažniausiai – žydų tautybės aktyvistės. Politinė kairė daug mieliau priėmė moteris į savo glėbį, leido joms reikštis. 

Visgi vos atgavusi nepriklausomybę Lietuva moterims įteikę dovaną, kurios neturėjo daugelis Europos moterų – balsavimo teisę. Istorikas įsitikinęs, kad moterys, atgaunant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę, suvaidino itin svarbų vaidmenį, tikrai ne mažesnį, o gal net didesnį, nei vyrai. 

Nepriklausomybės aktas

Nepriklausomybės aktas

„Tai, kad jos nedalyvavo Krašto taryboje ar pasirašant Nepriklausomybės aktą, tik parodo to meto situaciją. Visgi kažkas yra teisingai pasakęs, kad už kiekvieno didelio vyro stovėjo didelė moteris. Nebūtinai žmona, galėjo būti ir motina, nes daug vyrų, kūrusių, stačiusių šalį, buvo kunigai“, – pasakojo istorikas. 

Be šeimos ir artimųjų palaikymo didelė asmenybė nesusiformuoja, negali dirbti. Moterų vaidmuo tuo laikotarpiu buvo tikrai didelis, o, tarkime, karo metais sanitarijos, socialinės apsaugos „frontą“ ant savo pečių laikė moterys, rinko paramą ir gelbėjo tuos, kurie vėliau kūrė valstybę. 

Taikliai pastebėta
2020-02-16 18:11:40
Pagarba Lietuvos moterims.
Motinoms, Žmonoms. Dukroms.
Šeimos ir Tėvynės patriotėms.
Jos politikos pradžia ir pabaiga.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
DEmokratija 2020-02-19 20:33:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Te te te, te te te, papasakojo istorikas. Tuomet, matyt, signatarai sau neišsiskyrė žemės sklypų, ir lengvųjų automobilių, kaip 1990 metų signatarai. Jeigu 1918 m. signatarai būtų apsidalinę save sklypais, moterys tikrai būtų pasirašiusios.   ATSAKYTI
Kam 2020-02-18 12:06:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Moterys politiko nadikvatu, jos gimdo vaikus myli vyrą gamina skanu maistą , o vyras tai jėga politiko ti ne lanzbergis    ATSAKYTI
Palyginam 2020-02-16 21:45:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Tada visokių oželyčių ir juknevięienių nebvo...   ATSAKYTI
Palyginam. 2020-02-16 21:42:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Bet tada visokių oželyčių ir juknevičienių įsiveisusių nebuvo...   ATSAKYTI
Petras 2020-02-16 18:32:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
-7
O kur paminklas Leninui ir Trockiui. Tik nuzudzius Rusijoje cara Lietuva galejo atkurti nepriklausomybe, o jeigu caras butu turejes "kiausinius" tai ir dabar butu tik kelios gubernijos vietoje Lietuvos.   ATSAKYTI
Balrogas 2020-02-17 10:01:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kad carą tai ne Leninas ir Trockis nuvertė, o jo paties generolai.   
Taikliai pastebėta 2020-02-16 18:11:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Pagarba Lietuvos moterims.
Motinoms, Žmonoms. Dukroms.
Šeimos ir Tėvynės patriotėms.
Jos politikos pradžia ir pabaiga.   ATSAKYTI

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
Spaudos konferencija dėl koronaviruso (nuotr. Justinas Auškelis/Fotodiena)
Aukščiausi šalies vadovai turėtų būti nuolat prevenciškai tiriami, ar neužsikrėtė koronavirusu. „Jie bus tiriami esant poreikiui, pasireiškus simptomams. Tai reiškia, kad ...
Daiva Razmuvienė (nuotr. stop kadras)
Trileris Vilniuje – koronavirusu užsikrėtusi, prostitucija besiverčianti bėglė pro langą iš Santaros infekcinių ligų skyriaus paspruko ir per visą miestą namo važiavo viešuoju ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Siekdamas suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, NVSC vykdo visų COVID-19 atvejų epidemiologinį tyrimą (apklausia atvejus, aiškinasi užsikrėtimo aplinkybes, sąlytį turėjusius ...
Koronavirusas (nuotr. scanpix)
Respublikinės Panevėžio ligoninės Urologijos skyriaus darbuotojui nustačius koronavirusą, kitų skyriaus darbuotojų ir pacientų pirmieji tyrimai – neigiami. Ligoninė pranešė, ...
Tokio gydymo nuo koronaviruso ėmėsi ir Lietuva: pasveikę aukoja kraują (nuotr. stop kadras)
Koronavirusą įveikę ir pasveikę tautiečiai kviečiami paaukoti savo kraujo kitiems, dar sergantiems. Panašu, kad pasveikusių plazma gali palengvinti sunkiai sergančių būklę. ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų