Cukraus vatą ar ledo vilną primenantį purų sniego darinį miškininkai vadina ledo plaukais. Šis reiškinys susiformuoja esant vos kiek žemesnei nei 0 laipsnių oro temperatūrai.

Lietuvos miške užfiksavo neeilinį reginį: vos prilietus, jis išnyksta  (nuotr. Organizatorių)

Lietuvos miške užfiksavo neeilinį reginį: vos prilietus, jis išnyksta (nuotr. Organizatorių)

Ledo plaukus nuotraukose įamžinęs VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Plokščių girininkijos eigulys Audrius Martinkevičius pripažįsta, kad šį reiškinį per visą savo, kaip miškininko, karjerą yra matęs vos keletą kartų. Ir tik per pastaruosius dvejus metus – anksčiau to niekad nebuvo regėjęs.

„Norintiesiems savo akimis išvysti ledo plaukus, patarčiau į mišką užsukti tuomet, kai oro temperatūra yra nukritusi kiek žemiau nulio, tačiau dar nėra sniego.

Pasidomėjęs, nuo ko susiformuoja šie smulkūs ledo plaukeliai, kurie pranyksta vos juos palietus ranka, sužinojau, kad tai – ne tik atitinkamos oro temperatūros ir drėgmės rezultatas. Ant mirusios lapuočių medienos, dažniausiai kritusių šakų, ledo plaukus suformuoja grybas Exidiopsis effusa“, - pasakoja A. Martinkevičius.

Šį reiškinį tyrę mokslininkai teigia, kad, esant minusinei, nuliui artimai temperatūrai, ant medžių susiformuoja ledo kristalai, kuriuos vėliau minėtasis grybelis paverčia plonyčiais, vos 0,01 milimetro skersmenį siekiančiais ledo plaukais. Teigiama, kad jie gali išaugti iki 2 metrų ilgio. 

REKLAMA

Neeilinė žiema Lietuvoje 

Ši žiema iš tiesų neeilinė. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad jau dabar miškuose galima rasti pačių netikėčiausių augalų ir net grybų. 

Alytiškis Henrikas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino pražydusių sakurų nuotraukomis. Šiuos kadrus jis užfiksavo sausio 17 dieną. Tuo tarpu įprastas sakurų žydėjimo laikas – balandžio mėnesio pabaiga arba gegužės pradžia.

Dalindamasis nuotraukomis jis rašė: „Žvilgčioju aš sausį į stulpelį <...> Pražydo sakuros manam miestely“. Tai sužavėjo šimtus internautų ir sulaukė daugybės komentarų.

Kieme sužydėjo hiacintas

Kaunietė Karolina pasidalino nuotrauka, kurioje matomas jos kieme pražydęs hiacintas. Naujienų portalui tv3.lt moteris pasakojo, kad ji įprastai neaugina hiacintų, o šį buvo gavusi dovanų. Kai gėlė nužydėjo, moteris įkišo svogūnėlį į žemę, tačiau visai nesitikėjo, kad jis gali pražysti.

„Nesitikėjau, kad kada sulauksiu žiedų, nes svogūnėlis mano, net ne sodininkės, akimis atrodė prastai... Bet sekmadienį su šeima kieme pastebėjome pražydusį. Labai gaila, nes turbūt žiedas nušals. O šiaip pas mus ir alyvos žydėjo lapkričio mėnesį“, – dalinasi ji.

Darže – šviežios bulvės

Vilkijos seniūnijoje gyvenanti ūkininkė Irma pasidalino nuotraukomis iš savo daržo. Jose – sausio 19 dienos derlius – šviežios bulvės. Tai „Facebook“ vartotojams sukėlė didelę nuostabą. Nuotrauka surinko beveik 900 „patinka“ paspaudimų ir daugybės komentarų.

Moteris nurodė, kad šias bulves sodino liepos gale. Ji pasirinko britiškų bulvių veislę, kurios greitai duoda derlių, o esant tinkamoms klimato sąlygoms derlių užaugina 2-3 kartus per metus. Irma sako, kad bulves sodino gana giliai ir buvo uždengtos šiaudų sluoksneliu.

REKLAMA

„Kadangi pas mus didelio šalčio nebuvo bulvių skonis nepakito, o dėl lietingo rudens bulvės kaip tik traškios ir skanios“, – pasakojo ji.

Dzūkų džiaugsmui – miškuose vis dar galima rasti voveraičių. Tokiu neįprastu reginiu pasidalino Edgaras, kuris pasakojo, kad sausio 19 dieną svečiuodamasis Varėnos rajone išvedė šunį pasivaikščioti tikėdamasis surasti miške išsprogusius kačiukus, tačiau pavyko rasti ne tik juos.

Paėjus toliau į miško gilumą jis rado ir ryškiaspalvių voveraičių. Tiesa, jų namo nesinešė – nufotografavo ir paliko samanose.

Gamtos išdaigos – ne juokai

Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sakė, kad tokių reiškinių „gamtos išdaigomis“ vadinti jau nebegalima, mat už jų stovi klimato atšilimas, apie kurį vertėtų susimąstyti kiekvienam.

D. Valiukas teigia, kad lietuvių vis prisimenama žiema, kai būdavo gausu sniego ir spausdavo šaltukas, gali pasirodyti vis rečiau ir jau reikėtų pratintis prie tokios žiemos, kokią turime dabar. 

„Ko gero, ta įprasta lietuviška žiema tampa kitokia įprasta lietuviška žiema. Jei bendrai kalbėtume apie temperatūros kaitą, nuo 1961 metų Lietuvoje temperatūra pakilo apie 2,1 laipsnio. O žiema yra labiausiai įšilęs laikotarpis ir temperatūra pakilo apie 3,2 laipsnio. Tai nereiškia, kad kiekviena žiema buvo šiltesnė, bet tokia ilgalaikė tendencija“, – teigia D. Valiukas.

Viso to priežastis, kaip teigia klimatologas, yra globali klimato kaita.

„Yra du atskiri dalykai. Yra natūralios klimato kitimo fazės. Jos yra labai lėtos ir žmogui per gyvenimą to pastebėti neįmanoma, net jei jis gyventų dvigubai ilgiau, nes tai yra tūkstančius metų trunkantys procesai. 

REKLAMA

Antras dalykas, yra žmogaus sukelta klimato kaita: šie procesai ypač greitai pradėjo reikštis nuo 1990-ųjų. Po šių metų pokyčiai pradėjo labai staigiai matytis, bet, vėlgi, tai yra suma ilgalaikių globalinių žmogaus veiklos procesų“, – pastebi D. Valiukas.

Klimatologas apžvelgė praėjusius metus ir pastebi, kad 2019-aisiais būta ankstyvo ir šilto pavasario bei labai karštos vasaros.

„Sausra buvo nulemta ir to, kad balandis buvo 2 laipsniais šiltesnis, nei jis pas mus įprastai būna, ir dar buvo didelis kritulių trūkumas. O vėliau sekė neįprastai šiltas birželis“, – teigia D. Valiukas. 

Kaip pastebi klimatologas, ne tik pavasaris ir vasara, bet ir ruduo su žiema patenka į TOP5 šilčiausius sezonus nuo 1961 metų. 

D. Valiukas sako, kad sausį žmonių užfiksuoti žaibai ir perkūnija nėra anomalūs. „Anomalijos tikrai neįžvelgsime. Vakarinėje Lietuvos dalyje, pajūryje, tai nėra kažkoks išskirtinis reiškinys žiemą, kurio keliasdešimt metų nėra buvę, tikrai būdavo ir anksčiau“.

Tiesa, dėl pražydusių žibučių labai džiaugtis nereikėtų, mat tokie reiškiniai tik parodo, kad klimatas keičiasi, oras karštėja ir tai jau globali viso pasaulio problema. 

„Yra svarbu tai, kas pasiekia žmones tiek iš mūsų, kaip iš klimatologų, tiek iš jūsų, kaip iš žiniasklaidos. Neturėtų būti taip, kad žiniasklaida rašo apie žiemą pražystančias žibutes, lyg tai būtų normalu. 

Reikia suprasti, kad jei Lietuva klimato kaitą pajunta per tai, kad nėra sniego ir žydi žibutės, tai svarbu pažiūrėti, kaip tai globaliai atsiliepia kituose pasaulio taškuose ir kaip išgyvena kiti žemės gyventojai: kaip fiksuojami karščio rekordai, kad skęsta Indonezija, kad dega Australija, kad pasaulis kenčia, kad yra nuostoliai ir žala“, – aiškina D. Valiukas.

REKLAMA

Pasak klimatologo, tokie pasaulyje sustiprėję ekstremumai, kaip temperatūrų kaita – stiprus karštis ar šaltis, gausūs krituliai ar jų nebuvimas – tai jau neša žalą ir nuostolius.

„Reikia žvelgti globaliai ir tuos pokyčius pamatysime visuose pasaulio taškuose. Žinoma, svarbiausias klimato kaitos akcentas yra kylanti temperatūra. Bet po to seka ekstremalūs reiškiniai: tai vienoje vietovėje labai karšta, tai kitoje vietovėje labai daug kritulių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Indijoje iškrito sniegas – tai ekstremumas gali būti ne tik ilgalaikiai karščiai, bet ir neįprastose vietose iškritę krituliai, atsiradęs šaltis“, – pasakoja pašnekovas.

D. Valiukas teigia, kad priemonių, galinčių pristabdyti klimato kaitą, yra daug. 

„Svarbu suprasti, kad nereikia bandyti daryti visko iš karto. Žmonės dabar labai daug vartoja ir reikia suvokti, kad prekių pagaminimui reikalinga energija – dėl to į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą didinančios dujos. Pradžioje svarbu atrasti savo priemonę: ar atliekas pradėti rūšiuoti, ar nereikalingus daiktus nustoti naudoti, mažiau maisto švaistyti, energiją taupyti, naudotis viešuoju transportu. 

Daug kas galvoja, kad labiausiai teršiama kažkur kitur, Kinijoje, ar panašiai, bet svarbu pradėti nuo savęs. Priemonių išties daug ir žmogui tereikia pasirinkti, kokių jis imsis veiksmų“, – teigia D. Valiukas.

Klimatologas teigia, kad esminiems pokyčiams kartais pritrūksta politinės valios, mat bijoma didelio visuomenės pasipriešinimo. 

„Pasižiūrėkime į priimtą automobilių taršos mokestį. Kas buvo su juo? Priemonės šiam mokesčiui tikrai galėjo būti griežtesnės, nes pas mus transportas išmeta pakankamai daug dujų. Tai kaip pavyzdys, kad stipresnės politinės valios tam tikrais klausimais kartais trūksta, nes labai bijoma didelio visuomenės pasipriešinimo. Bet prie to buvo galima eiti palaipsniui“, – pastebi D. Valiukas. 

MARCUS72
2020-01-23 17:18:25
cia patys klati atsiskyrem nuo rusijos ir se tau ziemas issiveze pas save o mum ir nelieka tad susirupinkit ir permastykit kokia valdzia tokia ziema
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
lukas 2020-02-10 09:39:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ko cia stebetis klimato atsilimu, kad valdzia ir daro kad tik daugiau terstume, sildytume ora. nueme desinio posukio lenteles, dabar stovim , dumijam , Klaipedoj furos vaziuoja 14 km aplink kai tiesiai tik 2km atstumas, (tarp perkelos ir Smeltes) tas pats su gulinciais policininkais, niekur ju tiek nerasi kiek Lietuvoje.   ATSAKYTI
MARCUS72 2020-01-23 17:18:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
cia patys klati atsiskyrem nuo rusijos ir se tau ziemas issiveze pas save o mum ir nelieka tad susirupinkit ir permastykit kokia valdzia tokia ziema   ATSAKYTI

Top Video

Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
REKLAMA
Eismas (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Kretingos ir Ukmergės rajonuose antradienio rytą keliai vietomis slidūs dėl susiformavusios šarmos, perspėja kelininkai. Likusioje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių ...
Orai (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Pirmadienį aukštesnio slėgio sritis Lietuvoje lėmė labai gražius ir saulėtus orus. Giedras, žvaigždėtas dangus bus ir artimiausią vakarą bei nakties pradžioje. Apie ...
Ruduo (nuotr. Fotodiena.lt/Ieva Budzeikaitė)
Sinoptikai žada, kad savaitgalį Lietuvą talžęs stiprus vėjas pamažu turėti pasitraukti. Tiesa, drėgmės bus nemažai – vietomis gali ne tik palyti, bet iškristi sniegas. ...
Eismas (Fotobankas)
Lietuvos keliuose sekmadienį yra slidžių ruožų. Kauno, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse vietomis eismo sąlygas sunkina plikledis. Slidūs kelių ruožai yra barstomi. ...
(nuotr. Fotodiena.lt/Mato Baranausko)
Lietuvoje jau dabar juntamai stiprėjantis vėjas naktį bus dar aršesnis. Oras malonus nebus – lietaus debesys keliaus per visą šalį, kai kur pils smarkiai, įsimaišys dar ir ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų