Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų atstovai atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė ateinantį dešimtmetį ir toliau planuoja tik imituoti aplinkos apsaugą. Jų teigimu, kaip „Grigeo“ ekologiškumas, panašu, buvo skirtas tik viešiesiems ryšiams, taip ir Lietuvos aplinkosauga – tik atsiskaitymui Europos Sąjungai.
Jų nuomone, parengtas ateinančio dešimtmečio Nacionalinis pažangos planas (NPP) esminių pokyčių negaluojančiai aplinkosaugos sistemai nenumato. Nenorintys su tuo taikstytis nevyriausybininkai išsiuntė kreipimąsi į Lietuvos Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką.
Kreipimąsi į šalies lyderius ir pagrindines Lietuvos aplinkosaugos problemas spaudos konferencijos metu pristatė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė, Darnaus vystymosi centro direktorius Liutauras Stoškus ir Kauno technologijų universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė, daktarė Žaneta Stasiškienė.
Prašo dėmesio aplinkosaugai
Nevyriausybininkai savo rašte pagrindiniams šalies lyderiams reikalauja, kad valstybiniu lygiu būtų pripažinta, kad klimato kaita ir aplinkos apsauga yra Lietuvos prioritetas.
„Kad tai ne Aplinkos ministerijos reikalas, tai mūsų visų reikalas“, – tvirtino L. Paškevičiūtė.
Nevyriausybininkai prašo, kad būtų iš esmės peržiūrėtas Nacionalinis pažangos planas ir prioritetas būtų skirtas darniam vystymuisi. Rašte nurodoma, kad artėjančių 10 metų prioritetas turėtų būti perėjimas prie darnios ir žiedinės ekonomikos.
Nevyriausybininkai reikalauja, kad į planą būtų įtraukta ir sustiprinta aplinkosaugos kontrolė ir monitoringas.
„Skandalai rodo, kad mes neturime net minimumo“, – pažymėjo L. Paškevičiūtė.
Rašte prašoma, kad darnus vystymasis būtų perkeltas iš Aplinkos ministerijos į visos Vyriausybės politikos lygmenį.
„Tikrai tikiuosi, kad pradėsime plačiau diskutuoti apie darnų vystymąsi. <...> Laukime atsakymo, kad pradedame diskutuoti“, – sakė L. Paškevičiūtė, paklausta, kokios reakcijos laukia iš valstybės vadovų ir politikų.
L. Stoškaus teigimu, kad tokiais atvejais, kaip „Grigeo“ skandalas, žiūrimas kas kaltas, tačiau nežiūrima plačiau, nes problema yra sisteminė.
„Grigeo atvejai kartosis, jei bus galvojama, kad darnus vystymasis mums trukdo“, – įsitikinusi L. Paškevičiūtė.
Sistema serga
„Džiugu, kad „Grigeo“ atvejis pripažino, kad aplinkos apsaugos sistema labai labai serga. <...> „Grigeo“ skandalas iš dalies mane džiugina, nes tai atveria akis“, – kalbėjo L. Paškevičiūtė.
Pasak L. Paškevičiūtės, valstybės požiūris į aplinkosaugą yra toks, kad aplinka yra kaip „šuniui penkta koja“. Jos teigimu, Nacionaliniame pažangos plane aplinkosauga yra įvardijamas kaip antraeilis prioritetas ir nėra susieta su kitomis ekonomikos vystymo kryptimis.
„Mes tai vadiname plėtra „Grigeo“ mentalitetu“, – sakė L. Paškevičiūtė.
Jos teigimu, tokios įmonės kaip „Grigeo“ prisistato kaip draugiški aplinkai, investuoja ekologiją, tačiau, tokie skandalai, kaip nuotekų pylimas į Kuršių marias, rodo, kad tokios įmonės vykdo apsimestinę aplinkosaugą.
„Panašiai yra ir mūsų valstybėje. Pagrindinis tikslas yra teisingai pasirodyti prieš Europos Sąjungą. Aplinkosaugos turime tiek, kiek iš mūsų reikalauja Europos Sąjunga“, – teigė L. Paškevičiūtė.
Aplinkosaugininkės tvirtinimu, reikia iš esmės peržiūrėti Nacionalinį pažangos planą, jei norima, kad Lietuva išliktų žalia.
Anot jos, būtini rimti sisteminiai pokyčiai, kad taršos ekonomika virstų darnia ekonomika. L. Paškevičiūtės nuomone, toks perėjimas yra pilnas iššūkių, ir valstybei, ir verslui tai nebus paprasta. Nevyriausybininkai tvirtino, kad jie norėjo prisidėti prie ekonomikos perėjimo prie darnaus vystymosi, tačiau buvo nukreipti į mažai ką lemiantį Aplinkos ministerijos skyrių.
„Tai negera situacija, kuri turi iš esmės keisti. Turime dar kartą suvokti. Ne kontrolės stiprinimas, <...> bet suvokimas, kad turime perorientuoti ekonomiką yra šių laikų aplinkosauga“, – kalbėjo L. Paškevičiūtė.
L. Paškevičiūtės tvirtinimu, žiedinė ekonomika yra ateitis ir ją džiugina, kad pirmieji žingsniai žengti – Vyriausybėje ruošiama žiedinės ekonomikos strategija.
Verslas privalo keisti požiūrį
KTU daktarė Ž. Stasiškienė kalbėjo, kad kitose Europos Sąjungos šalyse inovacijos yra suprantamos plačiau nei mūsų šalyje.
„Ekonominis veiksnys, kad mes palauksime, kol gyvensime geriau, ir tada galvosime apie aplinkosaugą, yra neteisingas“, – įsitikinusi Ž. Stasiškienė.
Jos teigimu, net skurdžiausios pasaulio šalys skiria labai didelį dėmesį aplinkosaugai, nes tai tiesiogiai susiję su gerėjančia ekonomika. Ž. Stasiškienės nuomone, kad aplinka būtų pasirūpinta, tai turi būti Lietuvos prioritetas, tačiau tai turi suvokti ne tik valdžia, bet ir šalies verslas.
Pasak jos, Lietuvos įmonės yra skatinamos keisti požiūrį, tad supratimas apie aplinkosaugą po truputį ateina į mūsų šalį. KTU daktarės teigimu, kontrolė yra būtina, bet svarbus ir verslo švietimas, kad didėtų suvokimas apie aplinkosaugą.
Ž. Stasiškienė pastebėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra išsakęs, kad klimato kaita bus viena svarbiausių temų politinėje darbotvarkėje ir, anot jos, tai turėtų tapti svarbu ir šalies politinėms partijoms.
„Grigeo“ mentalitetas neleis pasiekti tikslų
L. Stoškus teigė, kad aplinkosaugos samprata yra gerokai pakitusi per pastaruosius 50 metų. Jo nuomone, aplinkosauga yra ta sritis, kuri leidžia labai brangias paslaugas gauti nemokamai.
„Aplinkosaugininkai sako, kad jei sugebėsime išlikti ekosistemos ribose, mums nereikės mokėti didelės kainos“, – kalbėjo L. Stoškus.
Pasak jo, vyriausybės patvirtintoje klimato kaitos programoje yra skirta 14 mlrd., ir tai yra ta kaina, kurią jau reikia mokėti, dėl taršios ekonomikos padarinių. L. Stoškaus tvirtinimu, jei per artimiausią dešimtmetį nebus įdėta pakankamai pastangų, užsibrėžti tikslai kovoti su klimato kaita bus bevaisiai.
„Su „Grigeo“ mentalitetu mes nepasieksime tokių tikslų“, – įsitikinęs aplinkosaugininkas.
Anot jo, nevyriausybininkai dėl aplinkosaugos problemų kreipėsi į pagrindinius šalies lyderius, kad aplinkos apsauga taptų šalies prioritetu.
„Kad mes po 10 metų neatsidurtume situacijoje, kad mūsų gyvenimas bus daug brangesnis nei yra dabar“, – sakė aplinkosaugininkas.
Nevyriausybininkai savo laiške šalies valdžiai rašo, kad norėdami, kad po 10 metų Lietuva būtų žalesnė, o „Grigeo“ mentaliteto šalyje būtų kuo mažiau, jie raginame užtikrinti, kad Nacionaliniame pažangos plane (NPP) numatyta pažanga būtų paremta darnaus vystymosi principais.
„Todėl prašome:
1. Valstybiniu lygiu pripažinti, kad aplinkos ir klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas yra Lietuvai svarbūs iššūkiai. Tą svarbą aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuoti NPP.
2. Iš esmės peržiūrėti NPP keliamus tikslus, užtikrinant tik darniais, žaliosios ekonomikos principais paremtą ekonominį vystymąsi. Perėjimas prie žiedinės ir klimatui neutralios ekonomikos privalo būti pagrindinė ateinančio dešimtmečio ekonomikos pažangos kryptis.
3. Į NPP įtraukti uždavinį iš esmės stiprinti aplinkos monitoringo ir aplinkos apsaugos kontrolės sistemas. Šio uždavinio imtis neatidėliojant.
4. Prieš priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, vertinti jų atitikimą Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslams.
5. Atsakomybę už darnaus vystymosi lyderystę perkelti iš Aplinkos ministerijos į Vyriausybės lygmenį.
„Tik užtikrinę darnų vystymąsi galime tikėtis, kad bus kuriama moderni valstybė, kurioje mažės socialinė nelygybė, gerės aplinkos kokybė ir bus išsaugota biologinė įvairovė. Tai reikš geresnę žmonių gyvenimo kokybę ir sveikatą“, – savo laišką aukščiausiems šalies vadovams baigia nevyriausybininkai.
