Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai, rašoma pranešime spaudai.

Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Pagal makroekonominės aplinkos ir stabilumo vertinimą, Lietuva turėtų būti bent jau trečdaliu turtingesnė, nei yra dabar – įsitikinęs ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, esame gerai padarę savo namų darbus – įsivedę eurą, valstybės skola yra maža, mokestinė aplinka pakankamai stabili, tačiau nepakankamai gerai išnaudojame savo potencialą, kurį per turimą gerą ekonominę bazę reikėtų toliau auginti.

„Lietuva per trejus metus padvigubino aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportą. Šioje srityje prisivijome Latviją ir Estiją, nors daugelį metų gerokai atsilikdavome. Dabar minimaliai pavyko aplenkti Latviją, taip pat minimaliai atsiliekame ir nuo Estijos. Prie pozityvių Lietuvos rodiklių šioje srityje prisidėjo ir tai, kad teigiamus rezultatus ir pridėtinę vertę pradėjo nešti ir Kaunas (anksčiau tai buvo kone vien tik Vilniaus miestas), tad IT sektoriaus perspektyvas Lietuvoje vertinu labai pozityviai“, – sako ekonomistas.

REKLAMA

Krizė IT sektorių aplenks

Technologijos vis glaudžiau susiderina su kitais sektoriais ir įgalina šiuos paslaugas teikti visiškai kitokiais būdais, nei tai buvo daroma iki šiol. „Gyvename dar vienos pramonės revoliucijos amžiuje, kurios šaknys pirmiausia glūdi Vakarų pasaulyje bei Kinijoje. Būtent dėl stipraus IT sektoriaus augimo, šie pasaulio regionai atsparesni ekonominėms krizėms kur kas labiau nei kiti. JAV auga sparčiausiai iš visų išsivysčiusių valstybių, prognozuojama, kad čia 2020 metais jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2 proc., kai Europos Sąjungoje – 1 proc.“, – sako Ž. Mauricas.

Daugiau nei dešimtmetį pažangią programinę įrangą JAV rinkai kuriančios įmonės Lietuvos padalinio vadovas teigia, kad nepaisant vis didesnių užsakymų ir pripažinimo tarptautinėje arenoje, vis dėlto ekonominiai procesai natūraliai skatina atsigręžti į procesų brandumą ir komandų stiprinimą.

Iššūkius kels konkurencija dėl specialistų

Ekonomistas pabrėžia, kad nors kitais metais investicinė aplinka Lietuvoje ir bus palanki pritraukti dar daugiau užsienio investuotojų, o darbo taip pat tik daugės, vis dėlto esama ir tokių faktorių, kaip darbo užmokesčio naštos augimas bei darbuotojų trūkumas, kurie neišvengiamai turės įtakos IT sektoriaus perspektyvoms.

„Visų pirma, trūksta darbuotojų. Antra, jų vertė brangsta, o tai įneša tam tikro nestabilumo į visą situaciją, kadangi jaunesni specialistai ganėtinai dažnai keičia darbo vietą. Trečia, labai svarbu turėti gerą strategiją emigracijos klausimu. Darbdaviai iš užsienio dažnai taikosi ir į lietuvius, kurie mokslus baigė užsienyje, tad aktualus išliks ir mokslo kokybės Lietuvoje klausimas. Žinoma, darbo užmokesčio klausimu esame patrauklesnė šalis nei, pvz., šiaurės Europos valstybės. Jeigu pavyks išspręsti darbo jėgos klausimą, potencialo Lietuvai pritraukti tokių investicijų yra labai daug“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

REKLAMA

Potencialas tapti Europos IT traukos centru

Mauricas pabrėžia, kad nors Lietuvos IT sektorius Europoje dar nelyderiauja, tačiau nebesame tokie ženklūs autsaideriai, kokie buvome anksčiau. Norinti šioje srityje užsitikrinti geras pozicijas, reikia ne tik prilygti visiems kitiems rinkos žaidėjams, tačiau taip pat būti ir kuo nors geresniems nei visi kiti.

„Šia prasme labai svarbi yra mokestinė aplinka, pvz., nereikėtų kelti pelno mokesčio, taip pat svarbus yra darbo jėgos apmokestinimo klausimas. Nereikėtų užsižaisti ir su progresiniais mokesčiais, kadangi tai tiesiogiai atsilieptų mūsų šalies šansams IT sektoriuje. Tačiau šiuo metu esame labai konkurencingi. Norint pasiekti proveržį, reiktų efektyviai susidoroti su būtent šiais iššūkiais – investuoti į švietimą, palaikyti patrauklias mokestinę, teisinę, bei nuosavybės apsaugos bazes, galiausiai, sugalvoti būdą, kaip talentus ne tik pritraukti, bet ir išsaugoti“, – vardija Ž. Mauricas.

Ekonomistas įsitikinęs, kad jei Lietuva sugebės IT talentus pritraukti atgal į gimtinę ar užtikrinti kokybišką IT specialistų parengimą bei išsaugojimą šalies viduje, tuomet IT sektoriaus perspektyvos mūsų šalyje išliks labai didelės.

„Lietuva, bendrąja prasme, yra tokioms investicijoms palanki, kadangi galime pasiūlyti pigesnį nei kitur nekilnojamąjį turtą, gerą kultūrinį gyvenimą, ypač palyginus su pietų šalimis – antai Lisabona jau praktiškai palaidojusi viltis tapti reikšmingu IT centru, kadangi NT kainos vidurkis ten yra maždaug 6 tūkstančiai eurų už kvadratinį metrą.

Jei šalies turizmo sektorius pakankamai stiprus, jis automatiškai užkelia NT kainą ir dėl šios priežasties IT specialistai (ypač iš kitų šalių) paprasčiausiai neranda, kur galima būtų gyventi už patrauklią kainą. Tad natūralu, kad šalys, kuriose turizmas nėra tokia didelė sritis, šioje situacijoje išlošia. Variantų, ką reikėtų daryti toliau, tikrai yra, tačiau lengva nebus ir reikia būti pasiruošus atkakliai vykdyti užsibrėžtus strateginius tikslus. Viskas priklauso nuo prioritetų, kuriuos pasirinks Lietuva. Palikus prioritetus tokius, kokie jie dabar, augimas IT sektoriuje išliks tikrai nemenkas, tačiau galima jį dar padidinti. Vis turime neišnaudoto potencialo – pvz., Krokuva turi žymiai didesnę IT specialistų bendruomenę ir daugiau IT paslaugų centrų nei Vilnius“, – dėstė Ž. Mauricas.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
REKLAMA
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
Pasaulinis koronaviruso protrūkis tapo milžinišku išbandymu valstybėms, verslui ir gyventojams. Ekonomiką apimantis sąstingis daugeliui reiškia piniginius iššūkius ir nerimą ...
Tomas Janeliūnas (nuotr. stop kadras)
Seimas nepatvirtino algų priedų medikams opozicijai užblokavus valdančiųjų projektą. Prezidentas Nausėda tokį Seimo darbą pavadino fiasko ir pareiškė, kad kalti – visi. ...
Edward Lucas (nuotr. Paulius Peleckis/Fotobankas)
Prieš 30 metų buvau keistas bėglys – mėginau ne pabėgti nuo sovietų tarnybų, o joms pasiduoti. Buvau ką tik atvykęs į Lietuvą, nepaisydamas sovietų vykdytos pasienio kontrolės, ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Šią savaitė Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje, kuri skirta spręsti verslo finansavimo klausimus, buvo pasiūlyta idėja, kad reikia steigti fondą. Invegos valdomas fondas ...
Romas Lazutka (nuotr. Fotodiena.lt/Ievos Budzeikaitės)
Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas. Kokia Lietuva liks po koronaviruso, ar Vyriausybės ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų