Detektyvas Klaipėdoje: kaip žmonės sekė ir padėjo rasti „Grigeo“ teršėjus

Pareigūnai antradienį šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, nustatė, kad įmonė tyčia ir galimai ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas. Tiesa, klaipėdiečiai įtarimų, kad tai vyksta, turėjo jau senokai, bet į jų įtarimus nekreipė dėmesio nei uostamiesčio aplinkosaugininkai, nei buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas, kuris šiuo metu patarinėja miesto merui. 

Pranešama, kad žala gamtai gali siekti milijonus eurų, įmonės laukia 5 milijonus eurų siekianti bauda, o atsakingiems asmenims gali tekti už grotų praleisti ne vienerius metus.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. „Grigeo“ įmonė

Schemoje, kuri yra teksto titulinėje nuotraukoje, vaizduojama: 1 – AB „Klaipėdos vanduo"; 2 – UAB „Branda"; 3 – UAB „Grigeo Klaipėda"; 4 – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras"; 5, 6 ir 8 – UAB „Hidrostatyba", 7 – UAB „Toksika".

Visgi Klaipėdos Marių bendruomenės atstovai įsitikinę, kad niekadėjus buvo galima surasti kur kas anksčiau, jei atsakingos institucijos būtų kreipusios bent menkiausią dėmesį į žmonių skundus, informaciją ir nuogąstavimus. 

REKLAMA

Atliko detektyvo darbą

„Asmeniškai aš situacija „Grigeo Klaipėda“ pradėjau domėtis beveik prieš dešimt metų, po poros metų mūsų buvo jau daugiau. Pradėjome važinėtis po įmonės ir ieškoti taršos šaltinių, nes 2010 metais jau pasirodė publikacijos dėl smarvės, žmonės pradėjo skųstis. Taigi, 2013 metais lankėmės pas Klaipėdos miesto merą, važiavome per visas institucijas, bet visiems atrodė, kad čia tik mums yra blogai“, – pasakojo Klaipėdos Marių bendruomenės vadovė Ligita Girskienė.

Anot moters, iki pat 2018 metų jie veltui mynė institucijų, atsakingų už aplinkos apsaugą, slenksčius. Buvo teiktas ne vienas skundas, parašytas ne vienas raštas, bet rezultatų nesulaukta. 

„Mes ir Klaipėdos meras buvome teikę bent porą skundų prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo, po to 2018 metais tas skundas buvo atmestas, bet teismas sugrąžino vėl svarstyti prokuratūrai. Kai skundas vėl pasiekė prokuratūrą, mes (Marių bendruomenės nariai), pasiprašėme susitikimo su prokurore. Susitikimas įvyko 2019 metų spalio pradžioje, prokuratūroje praleidome keturias valandas. Būtent tada mes prokuratūrai iškėlėme versiją, kad trūkstą nuotekų. Patys braižėme, skaičiavome. Nežinau, ar ši hipotezė ir abejonės davė pretekstą pradėti atidesnį tyrimą, ar dar yra kažkokių asmenų, kurie pranešė papildomos informacijos. Tai žino tik prokurorai“, – svarstė L. Girskienė. 

Ji pasakojo, kad Marių bendruomenei įtarimų dėl „Grigeo Klaipėda“ nuotekų kilo jau prieš porą metų, nes pagal taršos leidimą, kuris buvo išduotas 2012 metais, matosi, kad nuotekų nepadaugėjo, nors nuo to laiko įmonė tris kartus didino veiklos apimtis. 

'Grigeo Klaipėda' teritorija (Marių bendruomenės nuotr.)

„Mes uždavėme tuos klausimus ir tuomečiam „Klaipėdos vandenų“ direktoriui Leonui Makūnui, bet šis atsakė, kad „Klaipėdos vandenys“ turi labai profesionalią laboratoriją, tyrimai vykdomi ir viskas čia yra gerai. <..> Kitaip tariant, nekreipė dėmesio, net sulaukėme pastabų, kad mes sapnuojame, prisigalvojame, kad XXI amžiuje tokių dalykų būti negali. Kreipėmės ir į aplinkosaugininkus, jie nenoriai su mumis bendravo. Kiek mes turėjome visokių pastabų, į jas atsižvelgta buvo labai retai. Mes vaikščiojome po pačią įmonės teritoriją, sakėme, ką reikėtų patikrinti, prašėme kišti kamerą ir žiūrėti, kur nuotekos išbėga, bet niekas nereagavo“, – detektyvine Marių bendruomenės veikla dalijosi jos pirmininkė. 

L. Girskienė pasakojo, kad apie papildomą, slaptą vamzdį bendruomenė taip pat buvo girdėjusi ir ne iš nuogirdų, o iš „Grigeo Klaipėda“ darbuotojų. 

„Su mumis susisiekė buvę darbuotojai, kurie norėjo likti anonimais ir pasakojo apie tą slaptą vamzdį. Ir mes vasarą keliese vaikščiojome po laukus ir ieškojome tų slaptų vamzdžių, buvome gavę trasų brėžinius (14 km), bet nesugebėjome surasti, nes, pasirodo, jie buvo užmaskuoti. <..> Kartą besilankant įmonės teritorijoje mums kilo klausimas, kodėl vienas gravitacinis šulinys yra pilnas, o kitas – tuščias. Kilo klausimų, bet neatsakė, o ir niekas nesusidomėjo, nors kartu su mumis buvo ir aplinkosaugininkai, ir savivaldybės atstovai, ir žurnalistai. Tai buvo praleista pro ausis, kaip eilinis bobučių paistalas“, – prisiminė bendruomenės pirmininkė. 

Marių bendruomenės žmonės kenčia nuo smarvės daug metų, todėl ir ėmėsi beveik detektyvinio darbo, vaikščiojo po laukus, naktimis ieškojo, kur gali būti paslėptas vamzdis.

Tiesa, pasak bendruomenės, „Grigeo Klaipėda“ su jais bendravo geranoriškai, vaizdavo, kad yra atviri, bet įmonės teritorijoje leisdavo eiti tik ten, kur norėjo įmonės atstovai, ten, kur veržėsi bendruomenės nariai, eiti nebuvo leidžiama. 

„Nebuvo taip, kad jie visiškai nebendravo. Jie teikė kai kuriuos dokumentus, kvietėsi pas save, bet teisybės nesakė. Aš labai abejoju, kad ir buvęs „Klaipėdos vandenų“ direktorius nežinojo apie tokią situaciją“, – įtarimais dalijosi bendruomenės pirmininkė. 

Grigeo Klaipėda nuotekų linijos

Žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad prokurorams atskleisti nusikaltimą „Grigeo“, galimai padėjo informacija, gauta iš įmonės vidaus.

Nusižengimų nematė, įtarimų nekilo

Tiesa, buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas, o dabar mero patarėjas L. Makūnas sako, kad susitikimo su Marių bendruomene neprisimena, o ir blogų dalykų „Grigeo Klaipėda“ veikloje dirbdamas ankstesnėse pareigose, nepastebėjo. 

„Aš neprisimenu tokios bendruomenės, daug kas pas mane yra buvęs. O dėl „Grigeo Klaipėda“ man nebuvo kilę jokių įtarimų, nes „Klaipėdos vanduo“ santykiai buvo tokie, kad buvo sudaryta sutartis dėl „Grigeo“ valytų nuotekų transportavimo į Kuršių marias. Aš neprisimenu, kur tos nuotekos buvo apskaitomos, man nepasirodė  ir negalėjo pasirodyti, kad tų nuotekų yra per mažai, nes aš neturėjau jokios informacijos, kiek tų nuotekų turėtų būti. „Grigeo Klaipėda“ vandenį ima iš marių, aš neturiu jokios informacijos, kiek jie ima, kaip naudoja. O toliau jie tą vandenį naudoja technologiniame procese, didelė dalis to vandens išgaruoja gaminant kartoną, didelė dalis – sunaudojama pakartotinai ir tik kai vandenyje susikaupia daug teršalų, tada jį išleidžia. Nemanau, kad kažkas galėtų pasakyti, kad štai pagal kažkokius paskaičiavimus nuotekų trūksta“, – sakė L. Makūnas. 

Jis tikino, kad klausimai dėl taršos leidimų ir padidėjusios gamybos, bet nepadidėjusio teršalų kiekio turėtų kilti aplinkosaugininkams, o ne „Klaipėdos vandenų“ atstovams. 

„Aš žinau, kad „Grigeo Klaipėda“ per paskutinius 20 metų vandens suvartojimą vienai tonai savo pagamintos produkcijos sumažino kelis kartus. Bet kiek man buvo sakoma, tai bendra tendencija, technologijų gerinimas. Kiek tai pagrįsta, negaliu pasakyti“, – sakė buvęs „Klaipėdos vandenų“ atstovas. 

Anot jo, tiek, kiek tai rūpėjo „Klaipėdos vandenims“, nuotekos, paduodamos į valytų nuotekų kolektorių, buvo nuolat kontroliuojamos, pažeidimų pastebėta nebuvo. 

'Grigeo Klaipėda' teritorija (Marių bendruomenės nuotr.)

„Įtarimų nebuvo, dabar, kai parašyta spaudoje, supratau, kad buvo pastatytas vamzdis, apeinantis kontrolės tašką. Jei jie padarė vamzdį apeinantį kontrolės tašką, įsijungė nelegaliai į „Klaipėdos vandenų“ valytų nuotekų kolektorių, tai akivaizdus pažeidimas ir už tai reikia bausti“, – sakė buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas. 

„Grigeo Klaipėda“ pozicija: prisiimame visą atsakomybę

Trečiadienį „Grigeo“ grupės prezidentas G. Pangonis lankosi bendrovėje ir kartu su neseniai „Grigeo Klaipėda“ generaliniu direktoriumi paskirtu Tomu Eikinu sudarė vidinį tyrimą atliksiančią komisiją, kuri tirs visas aplinkybes, susijusias su galima įmonės vykdyta Kuršių marių tarša, rašoma pranešime spaudai.

„Susirinkusiems įmonės darbuotojams pasakiau ir visai Lietuvai galiu pakartoti, kad mes prisiimame visą atsakomybę ir nuo jos nebėgsime – padarysime viską, kad išsiaiškintume šio įvykio priežastis, jas pašalintume, ir daugiau tokia situacija nepasikartotų“, – sakė G. Pangonis

Prieš penkias savaites, 2019 m. gruodžio 3 dieną, „Grigeo Klaipėda“ generaliniu direktoriumi paskirtas Tomas Eikinas sako, kad įmonės sudaryta komisija pradėjo vidinį tyrimą.

„Tyrimas užtruks ne ilgiau nei keletą savaičių, o jo išvadų pagrindu bus parengtas veiksmų planas, kurį įvykdysime nedelsiant. Taip pat bendradarbiaujame ir bendradarbiausime su teisėsauga ir visomis atsakingomis valstybės institucijomis bei pareigūnais, jiems bus suteikta visa informacija, kokią tik turi įmonė ir jos darbuotojai“, – sakė T. Eikinas. 

Bendrovė praneša, kad nuo antradienio visos „Grigeo Klaipėda“ nuotekos yra nukreiptos į „Klaipėdos vandenys“ nuotekų sistemą. Bendrovė patikslina, kad teisėsaugos tyrime kalbama apie galimą taršą ne Klaipėdos mieste, o už miesto, Dumpiuose, esančiuose bendrovės vandens valymo įrenginiuose, esančiuose greta „Klaipėdos vandenys“ turimos nuotekų valyklos. Šiuos įrenginius bendrovė prieš keletą dešimtmečių perėmė iš „Klaipėdos vandenų“. 

Kaip anksčiau buvo skelbta, „Grigeo Klaipėda“ vadovai pasikeitė prieš keletą mėnesių po to, kai nuo pareigų buvo nušalinti ankstesni ilgamečiai vadovai. „Grigeo Klaipėda“ rudenį kreipėsi į teismą dėl buvusių „Grigeo Klaipėda“ vadovų Vido Beržonskio ir Jono Garalio veiksmų galimai iššvaistant didelės vertės „Grigeo Klaipėda“ turtą.

'Grigeo Klaipėda' teritorija (Marių bendruomenės nuotr.)

Schemoje vaizduojama: 1 – AB „Klaipėdos vanduo"; 2 – UAB „Branda"; 3 – UAB „Grigeo Klaipėda"; 4 – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras"; 5, 6 ir 8 – UAB „Hidrostatyba", 7 – UAB „Toksika".

Portalas tv3.lt primena, kad „Grigeo“ trečiadienį patvirtino viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie tai, kad „Grigeo Klaipėda“ antradienį buvo atlikta krata, siekiant surinkti duomenis Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl įmonės galimai išleistų neišvalytų nuotekų į Kuršių marias.

Kaip pranešė bendrovė „Nasdaq Baltic“ Vilniaus biržoje, šie įvykiai įtakos „Grigeo Klaipėda“ vykdomai gamybai neturi, bendrovė toliau vykdo visą savo veiklą. Daugiau informacijos apie susidariusią situaciją bendrovė planuoja pateikti tik po to, kai bus atliktas išsamus vidinis „Grigeo Klaipėda“ tyrimas.

Prokuratūra įvardija, kad šis taršos šaltinis uostamiestyje veikė toli gražu ne vieną dieną, o tarša buvo vykdoma tyčia: nevalytos nuotekos keliavo į Kuršių marias. Įrenginiai buvo specialiai sumontuoti taip, kad į valymo įrenginius patektų tik labai maža dalis nuotekų.


Rašyti komentarą...
w
werner
2020-01-08 14:37:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pasibaisėtina ,kaip Lietuvoje nedirba jokios tarnybos ,argi čia žmonių reikalas patiems ieškoti ,kokioje pasaulio skylėje dar taip yra?Kam tos tarnybos tada ,mokęsčių mokėtojai jiems moka ,kad nieko nedarytų?Dar reik manyti ,kad ir korupcija įpainiota į šitą reikalą ,kažkas užtai kad nemato gavo į leteną...
Atsakyti
-2

V
Vat
2020-01-08 14:41:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Už grotų turi atsidurti ne tik teršėjas, bet ir į gyventojų skundus nereagavę aplinkosaugininkai. Kodėl jie nieko nedarė keletą metų?
Atsakyti
-1

P
Pofigu
2020-01-08 15:20:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai tas tipelus iš Klaipėdos vandenis dabar patarėjas, teisingai babkiu gavo kitaip į tą kiaulidė nepakliūsi,ir tie debilai už ekologija dar kovoja ir mokeščius priburia, tokius ožius tik už kojų ir ant šakos
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (28)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų