Apie tai kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir konservatorius, buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
Ponas Andriau, suprantama, kad esate užsiemęs ne tik Lietuvos, bet ir Europos reikalais. Kiek žinau, vis tiek stebite, kas vyksta Lietuvoje. Kaip suprantu, jus nustebino tokie S. Skvernelio pasisakymai? Ar įsižeidėte dėl to?
Žinote, nors ir daugiau laiko praleidžiame Briuselyje arba Strasbūre, bet nuo Lietuvos reikalų nenutolstame. Iš vienos pusės, tokia, artima turgaus lygmens, retorika gal ir nustebino. Iš kitos pusės, tas nustebimas buvo trumpalaikis. Kai įvertini situaciją, supranti, kodėl valdančiuosius, tame tarpe ir premjerą, ir Ramūną Karbauskį, yra apėmusi desperacija. Treji rinkimai pralaimėti praėjusiais metais, aiškios prognozės, kad šių metų rinkimai jiems taip pat bus nepalankūs. Akivaizdu, kad Vyriausybė yra nefunkcionali, todėl prasideda desperacija ir girdime nervingas kalbas.
Jūs irgi buvote premjeras. Ta koalizija ir konfrontacija su socialdemokratais taip pat buvo, bet nevadindavote jų kaip nors panašiai?
Neatsimenu, kad būčiau vadinęs kažkaip. Aišku, kartais ir supykdavome, ir karštesnių žodžių vieni kitiems pasakydavome, bet aš pastoviai kviesdavau opoziciją į pusryčius Vyriausybės rūmuose. Kalbėdavome su opozicija apie svarbiausius reikalus, nes buvo ir krizės įveikimas, ir svarbūs energetikos projektai. Su opozicija stengdavomės bendrauti racionaliai. Nesvarbu, kad ir nepritardavo, o artėjant rinkimams ir sąmoningai trukdė įgyvendinti vienus ar kitus svarbius projektus. Tikrai nebuvo to, kad aš būčiau sau leidęs tokius išsireiškimus. Manau, kad premjero atsakomybė yra demonstruoti tam tikrą politinės kultūros lygį.
Užsiminėte apie svarbius projektus, tačiau premjeras S. Skvernelis sako, kad konservatoriai skurdino valstybę ir jokių svarbių strateginių projektų Lietuvai nėra priėmę ar padarę. Kaip galvojate, kodėl yra tokios kalbos? Čia prieš rinkimus tokia retorika?
Žinote, man atrodo visiškas absurdas net nagrinėti tokias kalbas. Čia tas pats, kaip nueiti į turgų ir išklausyti kokio supykusio žmogaus priekaištus, o po to juos nagrinėti.
Politologai sako, kad taip bandoma sutelkti savo rinkėją.
Čia visada tas pats. Visada kairieji bando gąsdinti savo rinkėjus konservatoriais. Ramūnas Karbauskis pasakė tiesiai, kad vienintelis faktorius, kuris jį laiko politikoje, tai neleisti konservatoriams ateiti į valdžią. Jeigu tai yra jo politikos tikslas, tai ką aš daugiau galiu pasakyti. Jam nerūpi nei Lietuvos vystymasis, nei Lietuvos ateities perspektyvos. Čia yra esminiai klausimai ir juos šiandien reikėtų svarstyti. Mano manymu, tie keturi jau beveik prabėgę metai tam tikra prasme Lietuvai nebuvo sėkmingi. Jie yra prarasti metai. Lietuva neturi ilgalaikio tikslo, nėra idėjų. Apie tai reikia diskutuoti.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
