REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau kuris laikas pabrėžiama, kad Lietuva iš kitų šalių išsiskiria dideliu bendru gydytojų skaičiumi. Tačiau daugelis žmonių netveria pykčiu, kai sąžiningai mokėdami mokesčius norėdami patekti pas gydytojus priversti laukti ir po kelis mėnesius ar dar ilgiau, o norėdami greitesnės konsultacijos turi plačiau atverti piniginę. Visgi, pasirodo, tokie skaičiai gali būti gerokai išpūsti, mat mūsų šalyje į gydytojų registrą įtraukiami tokie specialistai, kurie kitur nelaikomi gydytojais.

Jau kuris laikas pabrėžiama, kad Lietuva iš kitų šalių išsiskiria dideliu bendru gydytojų skaičiumi. Tačiau daugelis žmonių netveria pykčiu, kai sąžiningai mokėdami mokesčius norėdami patekti pas gydytojus priversti laukti ir po kelis mėnesius ar dar ilgiau, o norėdami greitesnės konsultacijos turi plačiau atverti piniginę. Visgi, pasirodo, tokie skaičiai gali būti gerokai išpūsti, mat mūsų šalyje į gydytojų registrą įtraukiami tokie specialistai, kurie kitur nelaikomi gydytojais.

REKLAMA

Oficialiais duomenimis Lietuvoje gydytojų, tenkančių 1000 gyventojų, vidurkis siekia 4,5, kai Europos Sąjungoje jis lygus 3,6.

Tačiau Seimo narės konservatorės Irenos Degutienės teigimu, šią situaciją kiek iškreipia tai, kas skirtingose šalyse yra įtraukiamas į gydytojų registrą.  

REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, daugiausiai laboratorijose dirbančių asmenų yra mikrobiologai arba kiti biologai, pas mus jie yra laikomi gydytojais laborantais, nors kitur taip nėra. Kitose šalyse net odontologai nelaikomi gydytojais, o tiesiog odontologais. Nežinau, ar tuos registrus tvarko, keičia kažkaip, bet tas neatitikimas tikrai buvo. Užsienio, ypač Vakarų valstybėse, gydytoju yra laikomas tas, kuris betarpiškai dirba su ligoniu. Savo laiku atsimenu net ir tie, kurie užsiima visuomenės sveikata, buvo laikomi gydytojais. Tad reiktų susitarti, ką mes laikome gydytoju, tada gal ir statistika gal nebūtų tokia iškreipta", – kalbėjo parlamentarė.

REKLAMA

Kas laikoma gydytojais?

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė Nora Ribokienė informavo, kad gydytojais yra vadinami medicinos gydytojai, gydytojai rezidentai, šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai (tarp jų įvardijamas ir laboratorinės medicinos gydytojas).

„Jokie kiti specialistai nevadinami gydytojais. Verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją. Licencija išduodama pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją. Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšis ir gydytojo kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras. 

REKLAMA
REKLAMA

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąraše yra 59 medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšys, tarp jų yra medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija, šeimos gydytojo profesinė kvalifikacija ir 57 gydytojų specialistų profesinės kvalifikacijos. 

Medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas ir internatūrą. Medicinos gydytojas, pabaigęs atitinkamą medicinos praktikos specializaciją – rezidentūrą, įgyja atitinkamai šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją.

Gydytojų daug ir per mažai

Visgi, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovų teigimu, pateikiamas didelis bendras didelis gydytojų skaičius ne toks ir baisus, įvertinus tai, kad gydytojų pasiskirstymas šalyje yra labai netolygus, o didelė dalis ne didmiesčiuose dirbančių gydytojų yra beveik arba jau pensinio amžiaus. Be to, slaugytojų, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje yra per mažai (7,7/1000 gyventojų, lyginant su 8,4/1000 gyventojų ES vidurkiu). 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nors per keliolika metų aukštojo mokslo įstaigų, ruošiančių sveikatos specialistus, skaičius gerokai išaugo, remiantis Higienos instituto ataskaitomis, paruošiamų slaugos specialistų skaičius didelę dalį nepriklausomybės metų mažėjo ir vėl pradėjo didėti tik nuo 2013 metų... Bet kadangi bendras slaugos specialistų skaičius nedidėja, panašu, kad naujai paruošti slaugytojai (ar slaugytojos, greičiau) tiesiog emigruoja“, – teigiama dar prieš kurį laiką LMS išplatintame pareiškime. 

Taigi, nenuostabu, kad jau kurį laiką Lietuvos sveikatos sistemoje įvardijamas paradoksas: net ir esant absoliučiam gydytojų pertekliui, Lietuvoje labai trūksta kai kurių specialybių gydytojų – kardiologų, neurologų, šeimos gydytojų.

REKLAMA

I. Degutienė taip pat sutiko, kad didžiausia problema – netolygus gydytojų pasiskirstymas šalyje: „Didžiuosiuose miestuose 10 tūkst gyventojų, natūralu, tenka didesnis medikų skaičius, o rajonuose kaip tik trūksta. Ypač retesnių specialybių gydytojų, pavyzdžiui, trims rajonams tenka vienas ar du anesteziologai, žmonėms tenka važinėti."

Prognozės gąsdina

Sveikatos apsaugos ministerija gi teigia, kad, palyginus su kitų Europos Sąjungos šalių praktika, Lietuvoje bendras sveikatos priežiūros specialistų skaičius yra pakankamas.

Vis dėlto prieš kelis mėnesius Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) yra pateikęs gąsdinančią prognozę – po dešimtmečio Lietuvoje trūks slaugytojų, vaikų gydytojų ir vidaus ligų gydytojų. Tiesa, kartu numatomas didelis odontologų, burnos higienistų, odontologų padėjėjų bei šeimos gydytojų perteklius.

REKLAMA

Medicinos darbuotojų poreikio prognozė atskleidė, kad po dešimtmečio Lietuvoje specialistų poreikis išaugs 3,4 tūkstančio, tačiau jis augs vos devyniose iš 73 sričių.

Iki 2028 reikšmingai padidės didžiausios grupės – bendrosios praktikos slaugytojų – poreikis. Šių sveikatos specialistų poreikis 2028 metais bus 4,2 tūkst. didesnis nei dirbančių specialistų skaičius 2018 m. Atmetus slaugos specialistų poreikio augimą, visų likusių sveikatos specialistų suminis poreikis 2028 m. bus mažesnis nei dirbusiųjų 2018 m. skaičius, teigiama tyrimo rezultatuose.

Įvertinę esamą specialistų skaičių ir tai, kaip jų poreikis keisis per dešimtmetį, STRATA specialistai nustatė, jog trūks 7,4 tūkst. bendrosios praktikos slaugytojų, 189 vidaus ligų gydytojų ir 140 vaikų ligų gydytojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat prognozuojama, kad kai kurių specialistų po dešimtmečio bus per daug: prognozuojamas 766 burnos higienistų, 763 gydytojų odontologų, 257 šeimos gydytojų ir 235 odontologo padėjėjų perteklius.

Prognozės atliktos įvertinus į pensiją išeinančius ar darbą paliekančius darbuotojus, įsidarbinančius absolventus ir kitus veiksnius.

Savo ruožtu kalbėdamas apie specialistų poreikio apskaičiavimą portalui tv3.lt VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius yra pabrėžęs, kad visgi pirmiausia reikėtų žinoti, kokios paslaugos bus teikiamos visoje Lietuvos sveikatos sistemoje.

„Nepertvarkius sveikatos priežiūros tinklo, rajoninių ligoninių, nebūčiau drąsus atsakyti, kurių gydytojų per daug, o kiek trūks. Bet greičiausiai priėmimas į šeimos mediciną bus po truputį mažinamas didinant vidaus ligų ir kitų gydytojų skaičių“, – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų