Nors tarp tikrose visuomenės grupėse nestinga besidalinančių istorijomis dėl neva po skiepų atsiradusių sveikatos bėdų, oficialiai fiksuojamų nepageidaujamų vakcinų reakcijų šalyje nėra daug. Juo labiau nėra išmokėta nė vienos kompensacijos, nors yra šalių, kur tam skiriami milijardai. Kodėl taip yra?

(nuotr. 123rf.com)

(nuotr. 123rf.com)

Oficiali JAV institucija Sveikatos išteklių ir paslaugų administracija HRSA, vykdanti Vakcinų žalos kompensavimo programą, nurodo, kad 1998–2016 metais už skiepų sukeltus sveikatos sutrikdymus buvo išmokėta net 4,3 mlrd.

Lietuvoje gi, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nėra nė vieno tokio atvejo, kad dėl skiepo poveikio būtų išmokėta kompensacija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija tiesiog nėra gavusi pareiškimų dėl nepageidaujamo skiepų poveikio sveikatai. Nors nepageidaujamos reakcijos į vakcinas yra fiksuojamos. Kaip nurodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), 2018 m. šalyje jų registruota 103, 2017 m. – 82.

Ilgą patirtį turintis gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis, paklaustas, kodėl galimi tokie didelį skirtumai kalbant apie skiepo sukeltų šalutinių reakcijų kompensavimą, pirmiausia pasiūlė pasidomėti, kas yra laikoma ta žala sveikatai.

REKLAMA

Vokietijoje įvedami privalomi skiepai: nepaklusniems taikys baudas

Vokietijoje įvedami privalomi skiepai: nepaklusniems taikys baudas

„Sunku būtų komentuoti, kodėl taip yra, tačiau, viena aišku, reikia žiūrėti, kas JAV jau laikoma nepageidaujama reakcija į skiepą. Yra žinoma, kad normalu tokios vietinės reakcijos kaip odos paraudimas, patinimas skiepo vietoje, temperatūros pakilimas, kai kada gali atsirasti ir traukuliai ar kiti negalavimai.

Tad reikėtų lyginti, ar už tokias panašias reakcijas, ar už kitokią žalą yra priteisiamos tokios didelės sumos. Šiuo atveju skirtingas šalis būtų sunku lyginti ir dėl gerokai kitokios sveikatos apsaugos sistemos, JAV veikia draudiminė medicina, advokatai specializuojasi stengiantis išieškoti kuo daugiau pinigų nuostolių atlyginimo iš gydymo įstaigų. Taigi nenuostabu, kad ir tos sumos yra tokios“, – kalbėjo gydytojas.

Pasidomėjus minėtąja HRSA vakcinų žalos kompensavimo sistema iš tiesų darosi aiškiau, kodėl sumos tokios didžiulės. Pasirodo, kad beveik 80 proc. visų kompensacijų išmokama susitarus ginčo šalims, realiai nesant įrodymų, kad nepageidaujamą poveikį sukėlė būtent skiepai.

Administracija skaičiuoja, kad tokios išmokos tenka maždaug vienam iš milijono paskiepytųjų. Dar kone du trečdaliai pacientų skundų yra atmetami, didžioji dalis likusių taupant laiką ir teisines išlaidas patvirtinamos susitarimo būdu. Negana to, išmokos yra skiriamos ir advokatams, tad nėra aišku, kiek pinigų atitenka jiems, o kiek – besiskundžiantiems asmenims.

Vakciną kiekvienas priimame skirtingai 

Pasiteiravus A. Laiškonio, ar apskritai gali būti taip, kad vienose šalyse pasitaikytų daugiau reakcijų į skiepą, gydytojas neslėpė, kad vakciną kiekvieno organizmas priima skirtingai.

REKLAMA

„Iš tiesų, vakcinos skirtingose šalyse yra panašios, tačiau reakcijos gali būti nulemtos genetiškai. Visi genetiškai esame labai skirtingi ir nevienodai priimame vakciną. Taip pat vertėtų pasižiūrėti, kokiose populiacijose kokie imuniteto sutrikimai yra dažnesni, tai irgi gali turėti įtakos. Taip pat tam tikros populiacijos dalys turi genetiškai polinkį į tam tikras reakcijas. Pavyzdžiui, žinome, kad juodaodžių ir baltaodžių reakcija kartais gali būti skirtinga“, – aiškino profesorius.

Jo teigimu, jei per metus nustatoma iki 100 šalutinių reakcijų per tuos šimtus tūkstančių, kurie suvakcinuojami, tai yra labai maži skaičiai.

„Juo labiau nėra užfiksuotų tragiškų atvejų, kad būtų stipriai nukentėjęs skiepytas asmuo. Yra svarstančių, kad gal reikėtų prieš skiepusgenetiškai ištirti kiekvieną vaiką, bet tai juk neįmanoma. O sutapimų, kad pablogėja sveikatos būklė, būna įvairiausių“, – kalbėjo A. Laiškonis.

Vakcinos

Vakcinos

Profesoriaus teigimu, čia didelę meškos paslaugą čia padarė internetas, ir gausybė informacijos, kuri, deja, ne visada yra patikrinama.

„Juo labiau ji nėra paneigiama, jei buvo paskelbta klaidinga. Užtat pirmiau kokie teiginiai yra labai garsiai pateikiami kaip didžiulis skandalas. Kiek tenka bendrauti su tokiomis apsiskaičiusiomis ir visokios informacijos prisirankiojusiomis mamomis, matai, kaip jos, atrodo, labai gražiai disponuoja įvairiais medicininiais terminais. Tačiau kartu supranti, kad iš esmės mažai ką nesupranta, apie ką kalba“, – apgailestavo gydytojas.

Portalas tv3.lt jau rašė, kokias šalutines reakcijas gali sukelti skiepai.

Kaip galima pranešti apie šalutinį skiepo poveikį?

ULAC primena, kad apie patirtą nepageidaujamą reakciją į skiepą galima pranešti keliais būdais. Visų pirma – tiesiogiai internetu, prisijungus prie Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapio ir užpildant formą.

REKLAMA

Kitas būdas – užpildyti pranešimo formą, skirtą pacientams arba specialistams ir atsiunčiant ją – Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai:

•    raštu (adresu: Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius);

•    faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131);

•    elektroniniu paštu (adresu [email protected]).

„Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-1143, nuo šių metų sausio 1 d. apie kiekvieną nustatytą nepageidaujamą reakciją į skiepą asmens sveikatos priežiūros įstaiga užpildo  Nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolo formą ir išsiunčia atitinkamam Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos teritoriniam  padaliniui.

NVSC teritorinis padalinys teikia Nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolo formą Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai (koordinuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras)”, – aiškino ULAC Visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė.

 

Lietuve
2019-12-20 14:02:17
O ka daryti patyrus baisu akies nemokamo lesiuko salutini poveiki
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Nuomonė 2019-12-27 01:28:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Debilai tie amerikonai.    ATSAKYTI
Eksperimentines žiurkes 2019-12-25 12:06:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Vakcinos bandomos dabar nemokamai ir ant žmonių.o tie kaip žiurkės nuvalytos gaišta.tokius bandymus turi medikai daryti ant savo vaikų ir tik po 20 metų tada kažką sakyti. Farmacijos verslas paleidžia tručą ir staiga neva atsiranda stebuklingą vakcina. Kur gąsdinti kiaulės, karvių, paukščių, obolos tai tik pradžia.   ATSAKYTI
Lietuve 2019-12-20 14:02:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O ka daryti patyrus baisu akies nemokamo lesiuko salutini poveiki   ATSAKYTI

Top Video

Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
DABAR RODOMA
Gražuolės bandymas atkreipti sportininkų dėmesį virto sensacija – visai nesidrovėjo
DABAR RODOMA
Princas Williamas su žmona Kate vos sulaikė juoką po žurnalistų komentarų
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: vaizdas danguje priminė baisiausią siaubo filmą
DABAR RODOMA
Tokio padaro žvejai dar nebuvo regėję: nesuprato, kas per mutantas
REKLAMA
Žvakutės (nuotr. Fotodiena.lt)
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad vasario 16 dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė rašytojas Petras Naraškevičius. Su Velioniu galima bus atsisveikinti ...
Stumbrai (nuotr. Fotobankas)
Pašilių stumbryne praėjusią savaitę nugaišęs stumbriukas – sausio pradžioje Utenos rajono savivaldybės tarybos nario „valstiečio“ Jono Slapšinsko nušautos stumbrės jauniklis. ...
Aurelijus Veryga (nuotr. stop kadras)
Koronavirusas vis dar nesustabdytas, apsikrėtusių žmonių vis dar auga, mirčių taip pat. Pakeitus skaičiavimo metodiką, skaičiai paaugo dar daugiau. Neseniai su Europos Sąjungos ...
Bankomatas (Fotobankas)
Pastaruoju metu stringančios didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB elektroninės mokėjimo sistemos turi neigiamos įtakos pasitikėjimui visa finansų sistema, todėl ...
Linas Linkevičius (nuotr. Fotodiena/Paulius Peleckis)
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų tarybos posėdyje Briuselyje pirmadienį dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškė tvirtą paramą Albanijos ir Šiaurės ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų