Finansų ministras Vilius Šapoka sako tikintis, kad nepaisant įvairioms visuomenės grupėms sukeltų lūkesčių, Vyriausybei, Seimui ir Prezidentūrai pavyks rasti sutarimą dėl 2020 metų biudžeto, kuris turi būti subalansuotas ir atitikti fiskalinės drausmės taisykles.

Vilius Šapoka ir Gitanas Nausėda (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Vilius Šapoka ir Gitanas Nausėda (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

„Sprendimai nebus lengvi, bet vardan stabilaus valstybės veikimo esame pajėgūs surasti sutarimą tarp Vyriausybės, Seimo ir prezidento. Manau, kad kitų metų biudžetas bus kompromisų biudžetas, nes negalime vadovautis tik lūkesčiais ir norais, ignoruodami pasaulyje vykstančius procesus ir didėjantį neapibrėžtumą“, – interviu BNS sakė V. Šapoka.

Jis pabrėžia, kad valstybės galimybės visada yra ribotos, todėl siekiant rasti sutarimą dėl biudžeto, būtina atsirinkti pagrindinius šalies poreikius.

– 2020 metų  biudžeto projekto svarstymą Seime kol kas lydi lengvas chaosas. Tradiciškai girdime daug pageidavimų didinti išlaidas, tačiau potencialių pajamų didinimo šaltinių atsisakoma arba jie apkarpomi. Kas lėmė tokią situaciją?

REKLAMA

– Jau šiemet turėjome rinkimų maratoną, o kitąmet laukia Seimo rinkimai. Natūralu, kad visos politinės jėgos siekdamos dėmesio pridalino pažadų, priešingai nei per ankstesnius metus ar net kadencijas, į šį procesą labai aktyviai įsijungė prezidentas Gitanas Nausėda ir jo komanda, todėl visuomenės lūkesčiai yra aukštumose, tuo metu verslo lūkesčiai sparčiai prastėja. Suprantama, kad dėl to visuomenėje formuojasi įtampos, todėl kitų metų biudžetą turime priimti gerai jį išdiskutavę.

– Kartais atrodo, kad formuojant biudžetą buvo sudėliotos pageidaujamos išlaidos ir tik po to pradėta dairytis jų finansavimo šaltinių. Ar ne taip biudžeto pajamų eilutėje atsirado bankų aktyvų ir stambios prekybos mokesčiai, kurie tuo metu net nebuvo registruoti Seime, pajamos?

– Vyriausybės pozicija nuo pat pradžių buvo labai aiški – neapibrėžtoje aplinkoje negalima prisiimti naujų ilgalaikių įsipareigojimų neturint finansinių resursų. Visuomenės lūkesčiai yra užaukštinti, skirtingos Seimo frakcijos bando jais sekti ir teikia daug pasiūlymų dėl išlaidų, nors tai neatitinka realių šalies galimybių. Dėl to tas procesas iš išorės gali atrodyti labai įtemptas, karštas, kartais net chaotiškas, bet galiu patikinti, kad situacija tikrai kontroliuojama.

– Norėčiau konkretizuoti klausimą. Bankų aktyvų ir stambios prekybos mokesčių pajamų įtraukimas į biudžeto projektą yra teisinga praktika ar išimtinis veiksmas?

– Aš manau, kad tai nėra įprasta praktika, tačiau tai yra Seimo iniciatyva ir viskas yra parlamentarų rankose. Mano kaip finansų ministro tikslas yra pasiekti, kad bet kokie sprendimai dėl mokesčių būtų priimami tik išgirdus visų suinteresuotų visuomenės grupių nuomones ir įvertinus galimą pakeitimų poveikį. Vyriausybė teikdama išvadas Seimui dėl paminėtų iniciatyvų labai aiškiai tą pabrėžė.

REKLAMA

Manau, kad tokių mokesčių priėmimas neįmanomas, jei tokios diskusijos neįvyks.

– Nepaisant to, šių mokesčių pajamos atsidūrė biudžeto projekte.

– Jos yra pradiniame projekte, žiūrėsime kaip situacija Seimo rutuliosis toliau. Galutinius sprendimus priimsime tada, kai biudžetas bus grąžintas Vyriausybei.

– Ko iš kitų metų biudžeto gali tikėtis vidurinioji klasė?

– Kuomet mes kalbame apie biudžetų formavimą, turime kalbėti apie pajamas ir apie išlaidas. Manau, kad būtų nekorektiška išskirti atskiras sritis, kas ką gauna ir praranda. Turime būti nuoseklūs, rūpintis tiek vidurinės klasės plėtimu, tiek fiskaline drausme, nes tai yra ilgalaikio tvaraus augimo pagrindas, tiek mažinti skurdą, nes ši problema jau turėjo būti senai išspręsta.

Kalbant apie prioritetus, 2018 metai buvo skirti skurdo mažinimui, krašto apsaugos stiprinimui, investicijų skatinimui ir savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimui. 2019 metais prioritetai buvo mokesčių, pensijų, švietimo ir sveikatos reformų įgyvendinimas, taip pat finansų sistemos atsparumo stiprinimas.

Kitąmet reikia rengtis lėtėjančiam augimui, todėl biudžetas turi būti labai atsargus, realistinis, subalansuotas, mažinantis skurdą ir didinantis efektyvumą, su investicijomis į ateitį, kas leidžia stiprinti ekonomikos branduolį, vadinamąją viduriniąją klasę.

– Pernai priimta finansų ir mokesčių sistemos pertvarka, skambiai pavadinta „Milijardo milijonui planu“, nemaža dalimi ir buvo nukreipta į viduriniosios klasės stiprinimą. Tačiau dalis plane numatytų veiksmų tikriausiai taip ir nebus įgyvendinti. Kas tą lėmė – pernelyg ambicingi tikslai ar klaidos įgyvendinant pertvarką?

REKLAMA

– Pernai vienu metu startavo šešios strateginės reformos. Akivaizdu, kad rezultatą davė mokesčių ir pensijų pertvarka, kovos su šešėlių priemonės, tačiau kitų reformų pagreitis tikrai yra žymiai lėtesnis, turiu omenyje sveikatos apsaugą, švietimą ir inovacijas. Jei norime tikro proveržio, šių trijų reformų įgyvendinimą reikia spartinti, nes neoptimizavus šių sričių, pinigų visada smarkiai truks.

– Dalies mokesčių pakeitimų, kurie buvo priimti pernai, Seimas taip pat linksta atsisakyti. 

– Akivaizdu, kad tiek praėjusio rinkimų ciklo metu, tiek dabartiniais priešrinkiminiais metais yra plika akimi matomas staigus šuolis į kairę pusę. Aš manau, kad čia reikėtų elgtis labiau subalansuotai, nes turime galvoti be tik apie skurdo mažinimą, bet ir apie paskatas dirbti bei užsidirbti, apie investicijas į ateitį. Jeigu rūpinsimės tik kažkuria viena sritimi, galbūt tą galima padaryti vienais metais, bet ilguoju laikotarpiu nėra tvaru.

– Vienas iš pernykščių sprendimų, nukreiptas į  palankesnes mokestines sąlygas viduriniajai klasei, buvo NPD didinimas ir jo taikymo ribos išplėtimas iki 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau pritarė siūlymui kitąmet NPD taikymo  ribą sumažinti iki 1,5, o 2021-aisiais – ik 1,3 VDU. Tai ne tik kad nepadidins, bet net sumažins dalies viduriniosios klasės žmonių pajamas.

– Aš manau, kad dėl šio klausimo tikrai dar turėsime diskusijų, nes komitete priimtas sprendimas buvo labai spontaniškas, nebuvo įsigilinta, kad tai padidins mokestinę naštą daugiau kaip 230 tūkst. žmonių, iš kurių 50 tūkst. dirba viešajame sektoriuje. Manau, kad tai yra klaida, kurią dar turime ištaisyti.

REKLAMA

– Jums neatrodo, kad mes vėl grįžtame prie „atimkime iš turčių ir padalinkime skurdiems“ politikos, kuri daliai visuomenės gal ir skamba patraukliai, tačiau iki šiol sėkmės taip ir neatnešė?

– Labai svarbu nedaryti nepamatuotų ir nepasvertų žingsnių, nes turime rūpintis ne tik šia diena, bet ir rytojumi. Turime galvoti ne tik kaip padalinti biudžeto pyragą, bet kaip jį išauginti. Jei nesirūpinsime investicine aplinka, tai pakliūsime ir užsidarysime vidutinių pajamų spąstuose, iš kurių ištrūkti pavyksta tik nedaugeliui valstybių. ES mastu užsienio investicijų srautas į Lietuvą yra vienas mažiausių, todėl net ir esant nedideliam ekonomikos augimui, jo potencialas greit išsisemia ir ekonomika pradeda kaisti.

Manau, kad svarbiausia koncentruotis į išlaidų efektyvumo didinimą, ypatingai šiuo metu neefektyviuose švietimo ir sveikatos sektoriuose, taip pat užbaigti inovacijų reformą. 

– Tuo metu Seimas yra labiau užsiėmęs biudžeto pyrago dalinimu, o potencialių pajamų šaltiniai yra apkarpomi arba jų iš viso atsisakoma.

– Čia nieko naujo, galbūt priešrinkiminiais metais tai jaučiasi ryškiau. Seimo nariai, atskiros frakcijos ir komitetai biudžeto svarstymo metu visada pateikia daug pasiūlymų, apetitas išlaidoms visuomet yra didesnis nei pajamoms, bet aš manau, kad sutarimo galimybė taip pat yra. Tikiu, kad kalbėjimas ultimatumais artėjant sprendimų priėmimo laikui nurims ir rasime sutarimą dėl biudžeto, kuris bus subalansuotas ir realistinis.

– Sakote subalansuotas, ar tai reiškia, kad atsisakote 0,2 proc. BVP viešųjų finansų pertekliaus tikslo?

REKLAMA

– Ne.

– Kalbant apie fiskalinę drausmę – Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė baksnoja pirštu į perteklinio valdžios sektoriaus nesilaikymo taisyklę. Ką galėtumėte atsakyti į šių institucijų kritiką?

– Visų pirma noriu pabrėžti, kad Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės darbas ir yra kritikuoti, bet dialogas su jomis yra tikrai labai konstruktyvus, dėl esmės visi sutariame. Pavyzdžiui, sutinkama, kad fiskalinė politika kitais metais turėtų būti neutrali, dabar nėra laikas nei papildomai skatinti ekonomiką, nei ją slopinti. Skirtumai yra dėl detalių, jie atsiranda dėl skirtingos metodologijos.

Pagal Europos Komisijos metodologiją, Lietuva atitinka fiskalinės drausmės taisykles. Praėjusią savaitę Komisija paskelbė, kad Lietuva trečius metus iš eilės atitinka fiskalinę drausmę ir yra viena iš nedaugelio šalių, kuriai pavyko tai pasiekti. Tai reiškia, kad Komisija dega žalią šviesą biudžeto  priėmimui. Ar ta žalia šviesa netaps raudona, nemaža dalimi priklausys nuo Seimo ir Prezidento.

– Pernai Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės pastabos buvo beveik identiškos šiemetinės ir žiūrint į šių metų biudžeto vykdymą, panašu, kad jos pasitvirtina. Šių metų biudžetas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės neatitinka.

– Neskubėčiau taip vertinti, metai dar nėra pasibaigę. Iš tikrųjų, tvirtinant 2019 metų biudžetą dėl kai kurių skaičių buvo daug neapibrėžtumo. Tiek dėl vaiko pinigų, kiek žmonių jais naudosis, tiek dėl pensijų reformos, kaip žmonės pasirinks kaupti ateičiai, tiek dėl įsipareigojimo skirti 2 proc. BVP krašto apsaugai.

REKLAMA

Ką matome iš pajamų dalies, tai valstybės biudžeto surinkimas viršija planus. Pasitikiu savo komanda, jų prognozėmis, kurios ES mastu yra pripažįstamos kaip vienos tiksliausių.

– Ar šiemet daugiausia problemų kyla dėl „Sodros“ biudžeto vykdymo?

– Kol kas dar neturime galutinių skaičių, metų pabaiga visada pateikia įvairių siurprizų. 

– Vartojimo mokesčių – akcizų ir PVM – pajamas taip pat yra linkusios buksuoti.

– Šių mokesčių pajamų prognozavimą apsunkino tai, jog buvo nemažai pokyčių akcizų politikoje bei dėl PVM permokos grąžinimo. Bet svarbiausia žiūrėti į bendrą rezultatą, biudžeto pajamų surinkimas viršija planus.

– Po trejų metų finansų ministro poste nesate nusivylęs politika? Ar ketinate toliau tęsti politinę karjerą?

– Manau, kad tikrai pavyko padaryti daug darbų. Atėjau kaip nepolitinės jėgos atstovas, tokiu ir išliksiu, todėl neturiu jokių ketinimų jungtis nei prie vienos politinės partijos.

– Kokius dar darbus esate nusimatęs?

– Turėtume susitelkti vietoje trijų nacionalinių skatinančių institucijų – „Invegos“, Viešųjų investicijų plėtros agentūros bei Žemės ūkio paskolų garantijų fondo – įkurti vieną stiprią nacionalinę finansų skatinimo instituciją, kuri būtų orientuota į būtinas infrastruktūros investicijas, inovacijas, išmaniąją energetiką ir smulkų bei vidutinį verslą.

Manau, kad aprimus aistroms dėl 2020 metų biudžeto, prie šito klausimo reikės sugrįžti. 

– Prieš trejus metus, jums tik pradėjus dirbti ministru, klausiau, ar esate žiūrėjęs televizijos serialą „Naisių vasara“. Tuomet atsakėte neigiamai, tačiau minėjote, kad gal vertėtų tai padaryti. Ar per trejus metus radote tam laiko?

– Ne, taip ir neteko pažiūrėti.

– Dėkui už pokalbį.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Bryanto karjeros kelias NBA
DABAR RODOMA
Bryanto karjeros kelias NBA
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
REKLAMA
Edvardas Gudavičius Andrius Ufartas/Fotobankas
Mirė profesorius Edvardas Gudavičius. Skaudžią žinią savo feisbuko paskyroje pranešė Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas. Edvardas Gudavičius – istorikas, ...
Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda (nuotr. Fotodiena.lt)
Premjeras Saulius Skvernelis Gitanui Nausėdai galiausiai į rankas įdavė popierių su siūlymu, kas turėtų tapti naujuoju ekonomikos ir inovacijų ministru. Poste S. Skvernelis ...
(nuotr. 123rf.com)
Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje mirga naujienos apie zoonozes ir koronavirusus. Ką reiškia šie moksliniai terminai? Kas yra zoonotiniai virusai? Ar jie kelia realią ...
Elektroninės cigaretės (nuotr. stopkadras)
Lietuvoje populiarėjant elektroninėms cigaretėms, Vyriausybė ketina palaikyti Seime svarstomas iniciatyvas griežtinti jų prieinamumą, taip pat licencijuoti tokių cigarečių ir ...
Asociatyvi
Verslininkams apeinant alkoholio prekybos ribojimus, Vyriausybė ketina sugriežtinti vadinamųjų alkoholio „paštomatų“ veiklą – juose bus galima pasaugoti gėrimus, tačiau nebus ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų