„Yra labai gražūs žodžiai - miesto reikmėms, visuomenės reikmėms. Visada kiekvienas turtas turi būti naudojamas ar pagal paskirtį, bet jis turi kažkokią ar naudą nešti, ar bendruomenei būti, bet kad perimtų miestas vien dėl to... Ten beprotišką krūvą pinigų reikėtų sudėti jį remontuojant, plius, atsirastų kasdieninės išlaidos. Miestui tikrai nereikia“, - BNS penktadienį sakė V. Matijošaitis.
„Lietuvos paštas“ yra priėmęs sprendimą gruodžio viduryje parduotiKauno, taip pat Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus, Susisiekimo ministerija penktadienį paskelbė sieksianti sustabdyti aukcionus Kaune ir Klaipėdoje.
V. Matijošaitis teigia norintis, kad pašto pastatas „būtų gyvas, judrus, būtų visada pilnas žmonių ir kad miestui tai nekainuotų“.
Jis pabrėžė, jog miestas ir pats stengiasi parduoti jam nereikalingą nekilnojamąjį turtą beipritaria, jog geriausias „Lietuvos pašto“ sprendimas yrapastatą parduoti.
„Turtas nereikalingas yra tas pats kaip skęstančiam dar plytą po kaklu padėti (...). Užtenka Kaune viešųjų erdvių tikrai. Neįsivaizduoju, kas galėtų jį išlaikyti. Geriau tegu parduoda privačiam verslui ir išsispręs“, - sakė meras.
Susisiekimo ministerijos darbo grupė penktadienį taip pat nusprendė vykdytiviešąsias konsultacijas, kaip būtų galima visuomenės poreikiams pritaikyti kultūros vertybėmis pripažintus Kauno ir Klaipėdospastatus. Architektų sąjungos Kauno skyrius siūlo pastate įrengti architektūros centrą, Klaipėdos savivaldybė svarsto buvusiame pašto pastate įkurdinti biblioteką ar Santuokų rūmus.
Klaipėdos miesto savivaldybė ketvirtadienį oficialiai kreipėsi į „Lietuvos paštą“, prašydama stabdyti aukcioną ir išreiškė ketinimus pastatą įsigyti. Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės tokio noro nėra pareiškusios.
