Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas Eugenijus Stratilovas pabrėžė, kad pajutus minėtuosius negalavimus jau būtų pats laikas pasitikrinti ir dėl rimtesnių susirgimų.
„Skrandžio vėžio simptomai šiaip nėra specifiniai. Todėl pradėjus tikrintis vos atsiradus tokiems negalavimams galima anksti pagauti ir pradedančią vystytis onkologinę ligą.
Koks tai būtų tikrinimas? Į skrandį įvedamas specialus prietaisas – fibrogastroskopas. Jei jokių įtartinų pakitimų nerandama, tada visiškai ramiai galima gyventi 2–3 metus ir turint gastritą ar panašius sutrikimus. Jei simptomai kartojasi, tada vėl reikėtų po kiek laiko pakartoti tyrimą“, – aiškino gydytojas.
Nors šį tyrimą pacientai dažnai įsivaizduoja kaip itin nemalonų, specialistas paneigė mitus paaiškinęs, kad šiandien yra visos galimybės tyrimo metu išvengti nemalonių pojūčių.
„Taip, tyrimas nėra malonus ir į jį kiekvienas pacientas reaguoja skirtingai – vieniems tai nesukelia problemų, kiti labai kankinasi. Bet šiandien visada atliekant fibrogastroskopiją galima pritaikyti trumpą narkozę. Šiuolaikiniai metodai tą leidžia padaryti vos kelioms minutėms“, – aiškino E. Stratilovas.
Paklaustas, kokie būtų pagrindiniai simptomai, įspėjantys apie galimą ligą, gydytojas įvardijo keletą.
Virškinimo sutrikimai. Bet kokie virškinimo sutrikimai – jau pirmas nerimo simptomas.
„Jei diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, t. y., kaip sako žmonės, po duobute, trunka ilgesnį laiką, jau reikėtų pasitikrinti. Aišku, vienkartinis blogumas gali būti ir dėl nevirškinamo maisto, gal jis buvo per riebus, perkeptas, tad visgi nereikėtų panikuoti iš karto“, – aiškino NVI gydytojas.
Taip pat reikėtų sunerimti, jei pavalgius jaučiamas sunkumas. Tačiau, pabrėžia specialistai, nors dauguma žmonių gali jausti virškinimo sutrikimus, bet vėžiu nesirgti.
Pykinimas, vėmimas. Šie simptomai, pabrėžė gydytojas, jau atsiranda tada, kai sutrinka maisto tranzitas per skrandį ir turinys negali patekti į žarnyną.
„Tačiau taip pasitaiko tada, kai vietiškai yra nemažas pažeidimas. Taigi tai – jau užleistos ligos simptomai“, – įspėjo E. Stratilovas.
Dažni refliuksai didina vėžio riziką
Pašnekovo pastebėjimu, dažna liga – refliuksas (tiksliau – gastroezofaginio refliukso liga), jei yra negydoma, gali sukelti ir vėžį.
„Kai skrandžio turinys yra atpilamas į stemplę, taip yra dirginama gleivinė ir ilgainiui gali atsirasti būtent šios dalies – perėjimo iš stemplės į skrandį, vėžys.
Daliai pacientų toks mechanizmas ir yra – iš pradžių būna uždegimas, po to transformuojasi gleivinė ir galiausiai atsiranda vėžys.
Šie pacientai, priklausomai nuo atrastų pakitimų gastroskopijos metu, kaip tik turėtų būti pakankamai aktyviai tikrinami. Ypač jei yra išreikštas refliuksas su išopėjimais, tada reikia tikrinti dar dažniau“, – pabrėžė E. Stratilovas.
Tačiau kartu medikas pastebėjo, kad pačios opos nėra laikomos ikivėžiniu susirgimu.
„Paprastai opos niekada nesuvėžėja. Tačiau esant skrandžio kūno opoms dažnai būna, kad šalia tos opos atsiranda vėžys. Nes opa tai užgyja, tai atsiveria ir toje vietoje gali transformuotis normalus audinys, kuris vėliau perauga į vėžinį“, – aiškino jis.
Kam didesnė rizika?
Nors gydytojas pasakojo, kad jam yra tekę operuoti ir 15-metį dėl skrandžio vėžio, šios ligos rizikos grupėje daugiau atsiduria vyresnio amžiaus žmonės.
„Pakenkimo procesas, kol išsivysto liga, yra gana ilgas. Aišku, išskyrus tuos atvejus, kai yra genetiniai pakitimai. Bet skrandžio vėžio atveju tai pasitaiko gana retai. Taigi skrandžio vėžiu, kaip ir daugeliu kitų onkologinių ligų, dažniau susergama vyresniame amžiuje“, – kalbėjo E. Stratilovas.
Jis pasidžiaugė, kad sergamumas skrandžio vėžiu mažėja: dabar per metus suserga iki 1000 žmonių, nors kartu priminė laikus, kai tokių atvejų pasitaikydavo ir iki 1,5 tūkst. per metus. Tačiau gydytojas apgailestavo, kad pusė šių diagnozuotų atvejų jau būna užleisti.
Pasiteiravus, kas labiausiai didina skrandžio vėžio riziką, gydytojas tvirtino, kad maistas visgi nebūtų svarbiausias lemiantis dalykas.
„Pats maistas savaime rizikos nedidina. Jis tik gali daryti įtaką skrandžio gleivinei, sukelti didesnius uždegimus, stabdyti virškinimą, padidinti refliukso riziką. Aišku, kitas dalykas, jei kalbame apie kancerogenus galinčias išskirti medžiagas. T. y., jeigu maistas bus sudegintas, jei maiste ar vandenyje yra daug nitratų, jiems jungiantis su organizmo skysčiais atsiranda navikus sukeliančios medžiagos. Žmogus paprasčiausiai turėtų pasirinkti tokią mitybą, kuri jam tinkama ir nepersivalgyti“, – patarė specialistas.
Kartu jis pabrėžė, kad skrandžio (kaip ir kitų vėžių) atsiradimo mechanizmai dar nėra žinomi. Visgi kaip vieną svarbų veiksnį, didinantį riziką susirgti skrandžio vėžiu, medikas išskyrė alkoholį.
„Ypač blogai, jei juo yra piktnaudžiaujama, nes alkoholis mechaniškai nudegina gleivinę“, – pastebėjo pašnekovas.
