REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors gydytojai neretai pabrėžia, kad dalimi atvejų rizika susirgti vėžiu yra paveldima ir jį diagnozavus artimiems giminaičiams dėl ligos reikėtų pradėti profilaktiškai tikrintis dar jauname amžiuje, genetikai gi pateikia daug optimistiškesnę žinią. Pasirodo, tai, kaip gyvename – kiek sveikai maitinamės, būname fiziškai aktyvūs ir net kaip mąstome – gali atitolinti ne tik vėžį, bet ir daugelį kitų ligų.   

Nors gydytojai neretai pabrėžia, kad dalimi atvejų rizika susirgti vėžiu yra paveldima ir jį diagnozavus artimiems giminaičiams dėl ligos reikėtų pradėti profilaktiškai tikrintis dar jauname amžiuje, genetikai gi pateikia daug optimistiškesnę žinią. Pasirodo, tai, kaip gyvename – kiek sveikai maitinamės, būname fiziškai aktyvūs ir net kaip mąstome – gali atitolinti ne tik vėžį, bet ir daugelį kitų ligų.   

REKLAMA

Gydytojo genetiko prof. dr. Danieliaus Serapino aiškinimu, taip jau yra, kad gimdami mes atsinešame tam tikrą genų rinkinį, kuris koduoja tiek mūsų charakterio savybes, tiek išorinius bruožus, tiek polinkį sveikatai. Tačiau, ar kartu paveldėsime konkrečią ligą, priklauso nuo genų pakenkimo pobūdžio.

„Jei genome buvo įvykę rimti pokyčiai – chromosomos ar DNR mutacija, didelė tikimybė, kad tai nulems ligą. Taigi tai jau būtų išties sunku koreguoti. Tačiau jei nebuvo rimtos mutacijos, o tiesiog esama polinkio sirgti, pavyzdžiui, astma ar žvyneline, kas nėra apspręsta vieno geno, tą galima koreguoti gyvenimo eigoje. Kitaip tariant, atitinkamas gyvenimo būdas koreguoja ir genų aktyvumą. Tad genai nėra nekeičiama duotybė. Tai – kaip molio gabaliukas mūsų rankose, o ką jau padarysime, priklauso nuo kūrėjo, t. y. nuo mūsų pačių“, – kalbėjo specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

Genus galima „išjungti“ ir „įjungti“ 

Pasiteiravus, kaip šis procesas vyksta, profesorius aiškino, kad iš turimų 19 tūkst. genų vieni jų yra „veikiantys“, kiti „išjungti“. 

REKLAMA

„Iš esmės tai yra vadinama genų ekspresijos reguliacija. Pasirodo, kad aplinka – sveika mityba, judėjimas aktyvuoja bendrai sveikatinančius genus. Pavyzdžiui, yra toks genas, kuris atsakingas už antioksidacines funkcijas ir organizmo valymą nuo toksinų. Taigi jei žmogus valgo pakankamai daržovių ir vaisių, automatiškai aktyvuojasi antioksidantų sistema, vadinama glutationu. Visa tai veikia ir genų lygmenyje“, – dėstė D. Serapinas.

Gydytojo aiškinimu, esminis dalykas yra tai, kad gyvenimo būdas gali veikti chromosomų galus – telomerus. 

REKLAMA
REKLAMA

„Telomerai, būdami chromosomų galuose, apsaugo ją nuo suirimo ir apsaugo ląstelės genetinį stabilumą. Tačiau telomerai yra labai jautrūs aplinkos veiksniams.

Įrodyta, kad nepakankamas miego, suvartojamų daržovių kiekis, toksinai aplinkoje, užterštumas telomerus trumpina. O tokie veiksniai kaip pakankamas fizinis aktyvumas, pozityvios emocijos veikia telomerus teigiamai“, – sakė jis.

Paklaustas, kodėl yra toks svarbus telomerų ilgis, D. Serapinas aiškino, kad tai apibrėžia ląstelių gyvybinį potencialą ir yra susiję su viso organizmo sveikata. 

„Kiekvienąkart ląstelėms pasidalinus telomerai truputėlį sutrumpėja ir per visą žmogaus gyvenimą jie gali dalintis ir trumpėti iki kritinio lygio. Kai jie pasidaro per trumpi ir nebegali toliau dalintis, galima sakyti, tuomet ląstelė susidėvi ir nebeatlieka savo funkcijų. Kuo daugiau žmogaus organizme tokių ląstelių, kurios neatlieka savo funkcijų, tuo blogėja organų funkcionavimas. Kuo telomerai bus ilgesni, tuo ląstelė galės ilgiau funkcionuoti“, – dėstė mokslininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas akcentavo, kad gyvenimo būdo įtaka genams nėra tik teorija.

„Kad tai veikia, įrodyta ne tik laboratoriškai, bet ir atliktos tūkstantinės studijos, kai, pavyzdžiui, viena grupė darė maždaug pusės valandos fizinius pratimus, o kita – nieko. Po trijų mėnesių patikrinus telomerus buvo labai ryškus pokytis toje grupėje, kur žmonės sportavo. Taigi, sportas, mityba ir teigiamas mąstymas – pagrindinė telomerų apsauga. Juos apsaugant mes net sumažiname ir įvairių vidaus ligų riziką, tarp jų – kraujotakos, nervų sistemos, plaučių“, – vardijo genetikas. 

Kartu jis pabrėžė, kad net tais atvejais, kai kalbama apie paveldimą vėžį, tai nėra šimtaprocentinė garantija, kad žmogus susirgs. 

REKLAMA

„Galime pažiūrėti statistiką, kuri rodo, kad iš onkologinių susirgimų maždaug 10–15 procentų yra dėl paveldimo geno, o likę 90–85 proc. – dėl gyvenimo būdo. Taigi tais atvejais, kai vėžys yra nulemiamas gyvenimo būdo, kaip jau ir kalbėjome, žmogus pats gali labai stipriai sumažinti vėžio riziką. 

Taip pat įrodyta, kad net „paveldėjus“ onkogeną iš savo tėvų ar senelių, pakeitus gyvenseną, tai yra, pavyzdžiui, sveikai maitinantis, sumažinus mėsos kiekį, pagerinus emocinį foną, padidinus fizinio aktyvumo laipsnį, žmogus gali sumažinti net ir onkogeno pasireiškimą. Taigi, vėžio geno paveldėjimas dar nereiškia nuosprendžio susirgti“, – kalbėjo D. Serapinas.

REKLAMA

Kas stiprina genus?

Pasiteiravus, ar yra specialios praktikos, leidžiančios prailginti minimus telomerus, genetikas tvirtino esą vieno recepto nėra.

„Kiekvienam žmogus gali rasti skirtingą veiklą. Apie tai buvo publikuota labai daug darbų – tai gali būti ir atliekama standartinė mankšta, ir vadinamas dėmesingas įsisavinimas (mindfulness), ir joga, netgi meilė ir geranoriškumas.

Tą patvirtina ir šių metų spalio mėnesį žurnale „Psichoneuroendokrinologija“ pasirodęs didelis straipsnis „Loving-kindness meditation slows biological aging in novices“. Jame aiškinama, kad jei žmonės taikė geranoriškumo meditaciją, o tai reiškė, kada per dieną bent keletą minučių siuntė gerus palinkėjimus artimiesiems, sau ir netgi svetimiems žmonėms, tai telomerų trumpėjimą sulėtino kelis kartus“, – pastebėjo D. Serapinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų