Gerai žinomas politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis siunčia žinią valdžiai. Jis ir jo kolegos tvirtina, kad valdantieji sulaužė dar pavasarį duotą pažadą dėstytojų algas kelti bent dešimtadaliu. M. Jastramskis apskaičiavo, kiek tas dešimtadalis atlyginimo vertas paskaitos minučių ir skelbia protesto akciją.
„Čia mini simbolinė akcija, 4,5 minutės yra 10 proc. akademinės valandos. Tas pirmas 4,5 minutės aš tiesiog padėsiu telefoną vietoj savęs. Aišku, po tų 4,5 min. darysim seminarus ir paskaitas toliau“, – sako dėstytojas Mažvydas Jastramskis.
Feisbuke dėstytojas pademonstravo, kokį vaizdą matys auditorijose sėdintys studentai. Telefonas čia figūruoja dėl to, kad yra manančių, jog išmaniosios technologijos ateityje išvis pakeis dėstytojus. M. Jastramskis pasakoja, kad jo pavyzdžiu žada pasekti ir keletas jo kolegų, simbolinę kovą dėl didesnių algų palaiko ir studentai.
„Būta derybų metų pradžioje, bet panašu, kad tai yra interesų grupė, į kurią galima nekreipti dėmesio. Kas yra labai keista, nes švietimas yra bene pagrindinis dalykas, kai mes galim investuoti į ilgalaikę valstybės raidą“, – pasakoja M. Jastramskis.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinė universitetų mokslo darbuotojų alga „į rankas“ kiek viršija tūkstantį eurų. O štai medikų – maždaug 1400. Tačiau ministerija prisižadėjo, kad jau kitų metų viduryje atlyginimų vidurkis pasieks beveik 2000 eurų. Klausimas tik – ar tikrai pasieks? Kone du dešimtmečius gydytoju hematologu dirbantis Valdas Pečeliūnas medikų nuotaikas apibūdina medicininiu terminu.
„Tai yra tiesiog lėtinis nusivylimas, pavadinkim mediciniškai. Nieko naujo“, – teigia hematologas Valdas Pečeliūnas.
Išsinagrinėję kitų metų valstybės biudžetą Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai mano, kad žadėjo 15-os procentų algų padidėjimo jie nesulauks.
„Darome išvadas, kad eilinį kartą taupoma medikų sąskaita. 3 VDU gydytojams ir 1,5 VDU slaugytojams. Panašu, kad sunku bus pasiekti, jeigu iš viso įmanoma“, – kalbėjo Medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė.
Medikai pyksta, kad net 200 milijonų ministerija ketina skirti ne algoms, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervui didinti. O ar iš jo kas nubyrės atlyginimams – garantijos esą jokios.
„Medikų pozicija yra labai vienareikšmė: mes labai neigiamai žiūrim. Net ekonominio kilimo metais pinigai nėra skiriami sveikatai, nėra skiriami pacientams, gydytojams. Sveikata paliekama kažkada, neapibrėžtai ateičiai“, – sako V. Pečeliūnas.
Ministerija ramina, kad pažadų laikosi, tik ne viskas iškart.
„Tiesiog ministerija prašytų Vyriausybės, kad ji leistų naudoti PSDF rezervo lėšas būtent medikų atlyginimams didinti. Ir iki šiol tas buvo daroma. Sveikatos ministerija, kaip ir iki šiol, taip ir toliau tesės duotus įsipareigojimus medikams“, – pasakoja ministro atstovė Lina Bušinskaitė.
Beje, ministerija meta akmenį ir į pačių gydymo įstaigų daržą. Aurelijus Veryga yra pasiuntęs žinią, kad įstaigų vadovams stinga „ūkiškumo“, esą jie patys nusprendžia dalį pinigų skirti visai ne darbuotojų algoms.
„Įstaigų biudžetai yra riboti. Yra kitokių poreikių – ne tik atlyginimai, bet išlaikyti ir infrastruktūrą, ir pacientus maitinti, ir visa kita. Toms reikmėms praktiškai nelieka pinigų“, – teigia Medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė.
Visuotinio streiko, skirtingai nei pedagogai, medikai dar neplanuoja. Tačiau bruzdesio esą yra.
„Lietuvos medikų sąjūdis girdi tokių pasisakymų, kad nebėra kitos išeities. Perspektyvoje, jeigu situacija nesikeis, gali būti visokių priemonių imtasi“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Mokytojai streikuoti žada jau lapkritį ar gruodį, jeigu Seimas su Vyriausybe neatsižvelgs į jų reikalavimus. Prie masinio streiko ketina prisijungti ir aukštųjų mokyklų dėstytojai.
