Sostinėje šalia Švento Ignoto bažnyčios prasideda atsisveikinimas su paskutiniuoju okupacinei sovietų valdžiai aktyviai besipriešinusiu Lietuvos partizanu, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriumi, Antanu Kraujeliu-Siaubūnu. Šios akimirkos partizano artimieji laukė ilgiau nei 50 metų.
„Buvo liūdna. Buvo liūdna, kada kaulus jo dėliojo į karstą. Kažkaip labai verkėme mes. Šiaip yra šventė. Yra džiaugsmas. Yra didelė šventė, kai rado kaulus po 54-ių metų, pagaliau“, – sako A. Kraujelio – Siaubūno sesuo Janina Šyvokienė.
„Jau kai Ramanauską rado, kaip aš pergyvenau, kaip džiaugiausi. Galvojau gal Dievas duos ras mūsų“, – teigia A. Kraujelio – Siaubūno žmona Janina Mykolaitienė Kraujalienė.
Antanas Kraujelis – Siaubūnas, net įspeistas į kampą, nesileido suimamas. 1965 metų kovo 17-osios rytą KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos aptiko ir apsupo Kraujelio slėptuvę, partizanas gynėsi. Į saugumiečių raginimus pasiduoti atsakė šūviais. O suvokus, kad iš apsupties pabėgti nepavyks, sužeistas Siaubūnas nusišovė.
„Buvo tėvai metams išvežti į Sibirą, paskui tėvai buvo paleisti metams laiko, kad prikalbintų. Tai buvo susitikęs su motina, su seserimi buvo susitikęs, sakė „Aš tėvynės išdaviku nebūsiu“, – pasakoja J. Mykolaitienė Kraujalienė.
„Jis užeidavo pas žmones pavalgydavo sakydavo, žmones ramindavo, kad nesijaudinkite Lietuva bus laisva. Tikrai bus laisva Lietuva. Aš gal nesulauksiu, bet jūs tikrai sulauksite“, – sako J. Šyvokienė.
Antano Kraujelio – Siaubūno kūną saugumiečiai taip paslėpė, kad tik po pušimčio metų paieškų archeologai jį rado šį birželį.
Paskutiniais savo gyvenimo metais Antanas Kraujelis Siaubūnas paprašė savo sesers, kad ši po jo mirties surastų jo kaulus ir tinkamai palaidotų. Šį pažadą įgyvendinti pavyko. Archeologai būtent kasinėdami čia Našlaičių kapinėse, Antakalnyje pirmiausia rado karišką diržą, kuris ir buvo pirmasis ženklas, kad čia galima rasti partizano palaikus.
Ypatingi požymiai kaip išmušti dantys, sulaužyta nosis, smakro sužalojimas bei atlikti genetiniai tyrimai patvirtino, kad rasti palaikai partizano.
„Tai buvo paskutinis ginkluotas partizanas, kovojęs ir žuvęs net 1965 metais. Tai yra po okupacijos daugiau nei 20 metų ginkluotos kovos. Labai daug. Ir tai buvo žmonių viltis, dar nenugalėtos dar neokupuotos Lietuvos“, – kalbėjo istorikas Dalius Žygelis.
Dalis Su Kraujeliu atsisveikinti atėjusių gyventojai puikiai mena lietuvių laisvės kovas.
„Tikrai jaučiausi, kad stoviu prie didvyrio karsto. Keldamas sau daug klausimų, ar kiekvienas mes būtumėm tiek pasiryžę. Gerai, kad mes turim tokį pavyzdį. Turim pavyzdį sau“, – sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Su Antanu Kraujeliu-Siaubūnu žmonės kviečiami atsisveikinti iki penktadienio 20 valandos ir šeštadienio ryto. Rytoj jis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.
