„Žmonės kažkaip turėjo sau atsakyti į klausimą, kokie bus orai, kadangi jis labai aktualus, praktiškai visa žemdirbystė susijusi su tuo, kokie bus ateinančių savaičių, sezonų orai, na, tad ir ieškojo galimybių, kaip būtų galima sukurti ilgalaikes prognozes. Tai yra etnožinijos sritis. Tačiau ne visada šie mėginimai buvo sėkmingi, kaip dabar jau rodo mūsų tyrimai, dažniausiai jie turi ir humoro atspalvį, net prieštarauja vienas kitam. Sakykime, yra tokių absurdiškų, įsišaknijusių orų spėjimų, pavyzdžiui: jei bus daug šermukšnio uogų, tai bus lietingas ruduo, tačiau Žemaitijoje, kai kuriuose regionuose yra priešingai sakoma – jeigu daug šermukšnio uogų, tai bus sausas ruduo“, – kalbėjo A. Bukantis.
Pasak jo, šiuo atveju, didelio mokslo nereikia ieškoti, nes augalai negali pateikti jokios prognozės, jie tik informuoja apie tai, kokia buvo vasara ar praėjęs pavasaris.
Visgi, yra keletas gamtos ženklų, kuriuos gali pastebėti ir mieste gyvenantis žmogus, jei tik bus atidus.
„Na, miesto žmogus, pirmiausia, matyt, mato drumzliną, ūkanotą orą dėl užterštumo, tad sudėtingiau būna vien tiktai žvelgiant pro buto langą nusakyti, kokie bus ateinantys orai. Pageidautina tokius stebėjimus vykdyti užmiestyje, bet galima ir mieste. Naudinga žinoti, kad mieste praktiškai visada būna 1–1,5 laipsnio šilčiau, ypač nevėjuotu oru, nei priemiestyje”, – sako pašnekovas A. Bukantis.
Jis atkreipia dėmesį į ir tai, kad kelių, keliolikos valandų orus galima numatyti iš dangaus spalvos.
„Dažniausiai mes stebimės spalvingais saulėlydžiais ir saulėtekiais, o tai raudona spalva, jeigu tik saulė leidžiasi ir nudažo dangaus skliautą ir horizontą raudonai, sako, kad ore yra jau padidėjęs vandens garų kiekis, nes kaip tik tada yra sugeriami mėlynieji, žalieji ir violetiniai spinduliai, todėl po keliolikos valandų gali atslinkti drėgnų orų masė. Tokį patį efektą gali duoti ir didelis aerozolio dalelių kiekis, dulkėtumas, bet, jeigu išvystume, sakykime, auksinės spalvos, ryškiai geltoną saulėlydį, tai yra ramių, švarių, anticikloninių, giedrų orų ženklas ir bent jau keliolika valandų lietaus neturėtume tikėtis“, – dėstė jis.
Kartu profesorius atkreipia dėmesį, kad kartais ciklonai su lietumi ateina nebūtinai iš Vakarų, tad iš dangaus skliauto galime daryti tik orientacines, o ne galutines išvadas.
„Jei matome raudoną dangų, tai reiškia, kad artinasi permainos arba tokie optiniai reiškiniai kaip halas, kitaip – šviesus ratilas aplink saulę, jis irgi yra susijęs su plunksninių debesų poveikiu saulės spinduliams, o plunksniniai debesys gali būti šiltojo fronto priešakyje, taigi, galima jau irgi kurti tokią prognozę, kad po keliolikos valandų atslinks šiltasis frontas kartu su lietumi“, – dėstė A. Bukantis.
Nors ruduo dažnai yra vadinamas vienu permainingiausiu laiku, profesorius su tuo nesutinka.
„Sakyčiau, žiema yra pati permainingiausia, kadangi temperatūros svyravimai gali net tarp gretimų parų siekti 15–18 laipsnių. Tai yra susiję su atmosferos cirkuliacija, kadangi oro masės yra labai skirtingos, kurios atslenka į Lietuvą: vienos šiltos, kitos šaltos, ir jos viena kitą gali labai greitai pakeisti“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, o koks metų laikas jam patinka labiausiai, A. Bukantis sako, kad tai laikas, kai dienos yra ilgiausios, tai – vasaros pradžia.
„Birželio mėnuo, na, dar įskaitant ir gegužės pabaigą, tai yra pats žaliausias, pats šviesiausias laikas“ – pokalbį apie metų laikus baigė jis.
Visą pokalbį žiūrėkite čia:
