REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Bankai duoda riebų atkirtį juos apmokestinti jau nuo sausio planuojantiems „valstiečiams“. Bankų atstovai jau suskaičiavo, kiek jiems uždėtas naujas mokestis atsirūgs patiems gyventojams ir kurios konkrečiai jų paslaugos brangs. O brangtų ir paslaugų įkainiai, ir pačios paskolos. Naujų paskolų mokėtojams tai atsieitų papildomus šimtus eurų kasmet. „Valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis tokius bankininkų įspėjimus vadina šantažu ir jau ketina kreiptis į bankų savininkus Švedijoje.

Bankai duoda riebų atkirtį juos apmokestinti jau nuo sausio planuojantiems „valstiečiams“. Bankų atstovai jau suskaičiavo, kiek jiems uždėtas naujas mokestis atsirūgs patiems gyventojams ir kurios konkrečiai jų paslaugos brangs. O brangtų ir paslaugų įkainiai, ir pačios paskolos. Naujų paskolų mokėtojams tai atsieitų papildomus šimtus eurų kasmet. „Valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis tokius bankininkų įspėjimus vadina šantažu ir jau ketina kreiptis į bankų savininkus Švedijoje.

REKLAMA

Bankai ir toliau kartoja: naujas mokestis jiems kris ant pečių žmonėms. Ypač – jauniems, kurie apie būsto paskolas dar tik svajoja ar jas planuoja. „Valstiečiams“ stumiant kelią Lietuvoje registruotus bankus apmokestinti 0,4 procento metiniu turto mokesčiu, bankų asociacija suskaičiavo, kiek tai kainuotų paprastiems klientams.

„Bet kokiu atveju, įvedus tokį turto mokestį, būtų fiksuojamas palūkanų augimas. Jis gali būti intervale tarp 0,4 ir 1,4“, – sako bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius.

REKLAMA
REKLAMA

Dabar vidutiniškai žmonės už būsto paskolas moka 2,4 proc. palūkanas. Bankų turto mokestis, M. Zalatoriaus teigimu, jas galimai išaugintų iki beveik penkių procentų. Kalbant konkrečiai, už vidutinę 60 tūkstančių eurų paskolą, suteiktą 30-iai metų, per metus kredito suma galėtų išaugti iki keturių šimtų eurų. O per visą paskolos laikotarpį žmogus esą permokėtų net keliolika tūkstančių.

REKLAMA

Tiesa, tai grėstų naujai imamoms paskoloms, nes jau pasirašytų sutarčių bankai vienašališkai keisti negalėtų. Tačiau esą brangtų ir įprastiniai įkainiai už paslaugas. Ne ką geresnę ateitį bankų asociacija piešia ir visai šalies ekonomikai.

„Labai aišku, kad toks mokestis, kuriuo galbūt bus užtikrinta surinkimas 100 mln. į biudžetą kažkokiam perskirstymui, ekonomikai gali padaryti nuo 150 iki beveik pusės milijardo eurų žalos“, – teigia M. Zalatorius.

Tačiau „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio šie skaičiavimai neįtikina.

„Nelabai sąžiningas šantažas visuomenei“, – mano „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

REKLAMA
REKLAMA

Bankų išvadas jis vadina manipuliacija ir pranešė jau ketinantis kreiptis į pačių bankų akcininkus Švedijoje:

„Tai yra bankuose dirbančių žmonių pareiškimas, o ne savininkų. Drįstu manyti, kad bankų savininkai taip negalvoja. Matyt, reiks bandyti kreiptis į bankų savininkus, paklausti, ar tai tikrai jų nuomonė.“

„Valstiečių“ lyderiai ir Lenkų rinkimų akcija, kuri pirmiausia ir pasiūlė apmokestinti bankų aktyvus, t.y., turtą, tikisi per metus iš jo surinkti šimtą milijonų eurų ir skirti juos savo pagrindiniam pažadui – vaiko pinigams didinti. Tačiau valdantieji ir finansų ekspertai rezultatą mato labai skirtingą. R. Karbauskis tikina, kad nuostoliai dėl paaugusių palūkanų nublanks prieš keliomis dešimtimis eurų padidintus vaiko pinigus:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Išmoka už tris vaikus yra 300 eurų ir, jei brangintų kreditus, tai yra nelyginami pinigai. Ten skaičiuojasi keliasdešimt eurų per mėnesį, o čia yra keli šimtai.“

Finansų ekspertas Marius Dubnikovas skaičiuoja, kaip mokestis atsilieptų šeimai, kreditu perkančiai būstą už įprastą šimto tūkstančių eurų sumą:

„Jeigu tokia šeima turi vieną vaiką ir papildomai dėl šio mokesčio gaus 20 eurų per mėnesį, tai jų pajamos padidės 240 eurų. Gaunasi, kad iš tokios šeimos bus atimama 400 eurų mažiausiai ir atgal atiduodama 240.“

Taigi, balansas išeitų neigiamas. Be to, ką kalbėti šeimoms ar asmenims, neturintiems vaikų ir jiems skiriamų pinigų negaunantiems?

REKLAMA

„Taip, toks mokestis gali egzistuoti, jeigu susitariam, kad sutinkam papildomai mokėti 0,4 nuo savo turimų paskolų. Tai nėra solidarumo mokestis. Tai yra mokestis žmonėms, kurie turi paskolas“, – teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Klausiamas, kodėl bankai negali tiesiog imti ir pasidalyti pelnu, taip prisidėdami prie socialinės gerovės kūrimo, kaip reikalauja „valstiečiai“, bankų atstovai atkerta, kad taip buvę visada – už viską susimoka paslaugos gavėjai.

„Esmė labai paprasta. Kai įvedamas akcizas dyzelinui, ne benzino kolonėlės moka už pabrangusius degalus. Moka visi, kurie tuos degalus pilasi į savo degalų bakus. Lygiai taip pat ir su pinigais“, – kalbėjo M. Zalatorius.

REKLAMA

Bankų asociacija kaltina „valstiečius“, esą jų nuomonės valdantieji nė nesiteikia pasiklausti. Ir išsisukinėja nuo atsakymo, ar įmanomas toks mokestis, kuris nekristų ant klientų pečių:

„Mes esame prieš ypatingai selektyvius mokesčius, kurie skiriami tik vienam ar kitam sektoriui. Jeigu mes visi statome gerovės valstybę, tai statykime ją drauge. Negali statyti Petras ir Jonas daugiau, o Simas ir Antanas – gerokai mažiau.“

„Tie grasinimai baigsis tuo, kad, jei iš tikrųjų kažkas brangintų iki tokių procentų, kurie parašyti, Lietuvos rinkoje greitai atsirastų daug naujų bankų, kurie labai greitai tuos procentus sumažintų“, – mano R. Karbauskis.

Savo ruožtu prezidentūra siūlymą apmokestinti bankų turtą vadina kol kas tik „skambia idėja“ ir neskuba patvirtinti, ar tai atitinka Nausėdos „gerovės valstybės“ planus. O „valstiečiai“ atsitraukti neketina ir viliasi, kad bankų turtą apmokestins jau nuo sausio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų