Tarybos narys Vytautas Mitalas kolegas ragino palaikyti projektą, nes taip miestas taps patrauklesnis pėstiesiems, mažiau užterštas.
„Man atrodo, kad tie tikslai, kurie diskusijoje išryškėjo, yra teisingi ir mes šitoje kryptyje esame. Šitas racionalus projektas yra vienas iš žingsnių“, – posėdyje sakė V. Mitalas.
Tarybos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė kolegas kvietė nesustoti ties šiuo projektu, vystyti infrastruktūrą ir po kelių mėnesių grįžti svarstyti programą, kuria būtų gerinama miesto infrastruktūra ir darnus miesto judumas.
Tarybos narys Žilvinas Šilgalis projektą kritikavo, pastebėdamas, kad zonų išplėtimas yra gudravimas ir taip tiesiog brangsta automobilių stovėjimas.
Kritikos projektas susilaukė ir dėl to, kad savivaldybės taryba nesugalvoja alternatyvų gyventojams pasiekti miesto centrinę dalį be dviračių ir viešojo transporto.
Perpildytos gatvės
Tokiais pokyčiais savivaldybė siekia sureguliuoti transporto eismo srautus, skatinti alternatyvius kelionių būdus ir pagerinti miesto aplinkos ekologinę būklę.
„Reguliuojant automobilių statymo srautus siekiama sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose. Įvairiuose užsienio miestuose atlikti tyrimai parodė, kad iki 30 proc. vairuotojų perpildytuose miestų centruose ieško vietos automobilio statymui. Akivaizdu, kad tai vienas veiksnių, lemiančių eismo spūstis“, – tv3.lt sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjas Raivydas Rakauskas.
Jo teigimu, efektyvi automobilių stovėjimo politika prisideda prie eismo spūsčių valdymo, gerina oro kokybę, didina vietos patrauklumą ir skatina vairuotojus bent kai kurioms kelionėms apsvarstyti tvaresnius jų būdus: pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu.
„Automobilių kiekiui piko metu viršijus 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo svarstoma galimybė keisti stovėjimo zonų ribas, įvertinant, kad stovėjimo mokesčio padidinimas 10 proc. sumažina automobilių srautus į tą teritoriją nuo 1 iki 3 proc.“, – sakė R. Rakauskas.
Ketinama gerokai išplėsti teritoriją, kurioje būtų taikomi didžiausi tarifai. Brangiausioji mėlynoji zona apimtų visą iki šiol raudonai pažymėtą teritoriją ir dalį geltonos kairiajame Neries krante. Jos ribos apimtų visą Gedimino prospektą, taip pat Pamėnkalnio, Pylimo, Rūdninkų, Etmonų, Didžiąją gatves, driektųsi palei Vilnią iki Arsenalo gatvės, palei Nerį Žygimantų, Goštauto gatvėmis iki Žvėryno tilto.
Raudonoji zona apims Šnipiškes, Naujamiestį, Užupį.
