Perbraižo Lietuvos žemėlapį – daugiau miškų ir saugomų teritorijų

Toliau tęsiamos diskusijos dėl naujojo Lietuvos bendrojo plano – dokumento, kuris turėtų numatyti šalies kryptį artimiausius 30-imt metų į priekį. Plano rengėjai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams pristatė viziją padidinti Lietuvos miškų ir saugomų teritorijų plotą, tačiau politikams kyla klausimų, ar tai nekliudys žmonių gyvenimo.

Punios šilas (nuotr. Organizatorių)

Aplinkos ministerija tikisi, kad planas taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų. Dabartinis Lietuvos bendrasis planas galioja iki 2020 m.

Skatins miestų partnerystę

Aplinkos viceministras Marius Narmontas teigė, kad plano koncepciją Seimui tvirtinti ministerija planuoja pateikti spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. Planas turi dvi alternatyvas. Pasak M. Narmonto, pirmoji alternatyva yra dabar galiojančio bendrojo plano tęstinumas: Lietuva turi dešimt apskričių, jos veikia savarankiškai.

„Ir yra antra alternatyva, kurioje matome galimybę konsoliduoti valstybės išteklius, valstybės finansus ir apskritims ar miestams veikti partnerysčių principu“, – kalbėjo M. Narmontas.

Marius Narmontas

Aplinkos viceministro teigimu, Lietuva turi skirtingo lygio urbanistinius centrus, penkis didmiesčius, ir keturiolika satelitinių miestų, tokių kaip Utena, Mažeikiai, Telšiai. M. Narmonto tvirtinimu, ministerija mato, kai kurias paslaugas būtų galima teikti miestams bendradarbiaujant.

REKLAMA

„Kaip pavyzdį mes pateikiame Prienus ir Birštoną, kurie turi panašaus dydžio krepšinio arenas. Tai galėtų būti viename mieste didesnė arena, kitame mažesnė. Miestai galėtų dėl to susitarti“, – numatomą miestų partnerystės principą aiškino viceministras.

Didins miškų skaičių

M. Narmontas pabrėžė, kad naujajame bendrajame plane numatoma didinti saugomų teritorijų skaičių ir Lietuvos miškingumą.

Planuojama, kad, jei bus pasirinkta pirmoji plano alternatyva, saugomų teritorijų dalis Lietuvos teritorijoje nuo 17,8 proc. išaugtų iki 18 proc., jei antroji alternatyva – iki 20 proc. Miškai dabar užima 32 proc. šalies ploto, o pagal naująjį planą šis skaičius didėtų iki 40 proc.

Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius pateikė duomenis, kiek kitose valstybėse saugomos teritorijos užima šalies ploto. Pavyzdžiui, Vokietijoje – 36 proc., Jungtinėje Karalystėje – 57 proc.

„Lietuvoje mes turime tik nepilnus 18 proc. <...>  Mes galvojame, kad Lietuva yra žalia šalis, mes mėgstame tuo didžiuotis prieš kitas Europos valstybes ir turistus, tokiu šūkiu vilioti žmones. Dėl to, mes turėtume įdėti pastangų, kad gamtos būklė nepablogėtų“, – sakė A. Klimavičius.

A. Klimavičiaus teigimu, antrojoje alternatyvoje numatomi 20 proc. šalies teritorijos skirti saugomoms teritorijoms nėra „jokia aukšta ambicija“, o realus tikslas.

Trukdo žmonėms

Seimo narė Virginija Vingrienė sveikino norą padidinti Lietuvos miškingumą, tačiau jos teigimu, tai neturėtų sudaryti kliūčių naudoti našiausių žemių, dudodančių daugiausiai naudos šalies žemės ūkiui.

REKLAMA

Virginija Vingrienė

Parlamentaras Petras Nevulis tvirtino, kad dažniausiai į saugomas teritorijas žmonės negali patekti.

„Tai trukdo žmonėms gyventi“, – pažymėjo politikas.

P. Nevulis svarstė, kokių žemių sąskaita bus didinimas šalies miškingumas ir, ar tai netrukdys ūkininkams vykdyti savo veiklą.

A. Klimavičius sakė, kad saugomos teritorijos, į kurias žmonės negali patekti ir vykdyti ūkinės veiklos, Lietuvoje užima mažiau nei vieną procentą.

„Galima sutikti, kad statybų galimybės yra ribotos. Bet galimybę naudoti pievas, ganyklas, ariamą žemę žmonės iki šiol turėjo“, – pasakojo A. Klimavičius.

Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas sakė, kad nėra kaštų analizės, kiek valstybei kainuoja saugomos teritorijos, kiek nuostolių dėl to patiria ūkininkai ir miškininkai.

Juozas Imbrasas

„Mes neprieštaraujam principui, kad saugojame, bet žiūrėkime rezultatą. <...> Tada galėsime daryti vertinimus“, – teigė J. Imbrasas.

Derins įvairias šalyje vykdomas veiklas

Naujasis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra erdvinio teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrinantis Lietuvoje galiojančių ir kuriamų strateginių planavimo dokumentų, turinčių erdvinę išraišką ir suderinamumą.

Bendrasis teritorijos planas yra įrankis suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Dabartinio plano galiojimas baigsis 2020 metais, tad iki tol turi būti parengtas naujos kartos strateginis dokumentas, tarnausiantis įvairių sričių specialistams.

REKLAMA

Naujos kartos Bendrasis planas turi būti parengtas ir patvirtintas per trejus metus. Pirmasis etapas – esamos būklės analizė – turėjo būti baigta šių metų gegužę. Vėliau bus formuojama plano koncepcija, kurią turės patvirtinti Seimas, o konkrečius sprendinius – Vyriausybė.

Rugsėjo pradžioje pristatydamas planą, M. Narmontas pažymėjo, kad tai bus pirmas kartas, kai bendrasis planas bus strateginis valstybės dokumentas. Tai reiškia, kad planuojant valstybės biudžetą, tiek skirstant Europos Sąjungos lėšas, reikės vadovautis bendrojo plano sprendiniais. Naujasis Lietuvos bendrasis planas koreguos ir dabar galiojančius savivaldybių bendruosius planus.

Susipažinti su rengiamu naujuoju bendruoju planu galima puslapyje bendrasisplanas.lt. Ministerija iki spalio 5 d. lauks pasiūlymų dėl naujojo Lietuvos bendrojo plano.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų