REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nevyriausybinių organizacijų atstovų ketvirtadienio vakarą pakabintos atminimo lentos karininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuimti neketinama, teigia sostinės meras Remigijus Šimašius.

Nevyriausybinių organizacijų atstovų ketvirtadienio vakarą pakabintos atminimo lentos karininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuimti neketinama, teigia sostinės meras Remigijus Šimašius.

REKLAMA

„Tikrai to nesiruošiu daryti“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Vilniaus meras.

Jis pridūrė, kad lenta pakabinta nelegaliai. Dėl leidimo ją pakabinti ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos į savivaldybę niekas nesikreipė, todėl jos įteisinti nesirengiama.

R. Šimašius teigė, kad Mokslų akademijos vadovai turėtų pareikšti poziciją, ar juos tenkina tai, kad ant jiems priklausančio pastato nelegaliai pakabinta lenta.

Taip pat sostinės meras prašo prezidento pozicijos.

„Noriu kreiptis ir į prezidentą, kad jis pasakytų savo poziciją, ar jam priimtina, kad ant svarbios valstybės institucijos pastato kabo lenta žmogui, kuris parašais prisidėjo prie getų steigimo“, – kalbėjo meras.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus centre, ant Vrublevskių bibliotekos, nauja atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai pakabinta, nes liepos pabaigoje R. Šimašiaus nurodymu buvo nuimta senoji, kabėjusi ten daugiau nei du dešimtmečius.

REKLAMA

Nukabinimą inicijavęs R. Šimašius teigė, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas ir daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

REKLAMA
REKLAMA

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo.

Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų