Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia pakeitimus, kurie skubiąją pagalbą leis gauti greičiau ir arčiau namų. Pagal naują tvarką skubioji pagalba bus skirstoma į kelis lygius ir padės sumažinti atskirtį tarp didmiesčių ir regionų. Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, ši tvarka – pamatai ruošiamai sveikatos sistemos reformai.

Greitoji pagalba

Greitoji pagalba

Žadama, kad nuo šiol ūmiai susirgę ar traumas patyrę žmonės, nesvarbu, gyvenantys didmiestyje ar mažame miestelyje, turėtų gauti vienodai kokybišką skubiąją pagalbą per įmanomai trumpiausią laiką. Siekiant to numatytos naujos galimybės pagalbą pacientams teikti ne tik skubiosios pagalbos skyriuose (SPS), kaip dabar, bet ir teritoriniuose skubiosios pagalbos padaliniuose bei skubiosios pagalbos kabinetuose.

Naujoji tvarka įsigalios lapkričio 1 d., tačiau numatytas pereinamasis laikotarpis – iki 2021 m. sausio 1-osios. Tiesa, kai kurie pakeitimai yra daugiau rekomendacinio pobūdžio, o konkrečius sprendimus turėsiančios priimti savivaldybės. 

Ministro A. Verygos teigimu, nauja skubiosios pagalbos įstaigų struktūra padėtų užtikrinti racionalesnį pacientų srautų paskirstymą, trumpesnį pagalbos laukimo laiką. Anot jo, ne visiems pacientams dėl skubios pagalbos būtina vykti į Vilnių ar Kauną. Tie, kurie patyrė nežymius sveikatos sutrikimus, skubioji pagalba būtų teikiama arti žmogaus gyvenamosios vietos, ir tik sudėtingais atvejais – didžiųjų, daugiaprofilinių šalies ligoninių SPS.

REKLAMA

„Kai kalbame apie žmogaus sveikatą, ypač ūmius atvejus, kai atsiranda reali grėsmė gyvybei, kiekviena detalė tampa svarbi, nes viskas matuojama auksinėmis valandomis ar net minutėmis. Dėl šios priežasties turime siekti pačio efektyviausio galimo modelio, kad į didžiąsias ligonines kaip įmanoma greičiau patektų tie pacientai, kuriems išties reikalinga kelių specialybių medikų pagalba, stacionarinis gydymas, kaip, pavyzdžiui, patyrusiems politraumą, insultą, infarktą ar susidūrusiems su kita grėsminga patologija“, – sako ministras.

Anot jo, besiskundžiantiems lėtinių ligų paūmėjimu, peršalusiems ar jaučiantiems kitus nežymius sveikatos sutrikimus pagalba turėtų būti teikiama jų gyvenamojoje teritorijoje. Taip būtų išvengta ilgo laukimo didžiuosiuose SPS ir kartu atlaisvinant šių skyrių medikų rankas.

Steigs specialius kabinetus

Naująjį aprašą rengusios darbo grupės pirmininko, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai doc. Kęstučio Stašaičio teigimu, gerinti skubios pagalbos tinklo veikimą būtina dėl tendencingai augančio skubios pagalbos poreikio.

„Žmonės net ir dėl menkiausių sveikatos sutrikimų kreipiasi į kitame miesto ar regiono gale įsikūrusių didžiųjų ligoninių SPS, kur kartais praleidžia ir po keletą valandų vien dėl to, kad tokiuose SPS apžiūros, diagnostinių procedūrų ir gydymo pirmenybė teikiama sunkiausių būklių pacientams. Dėl to gaištamas šiandieniniam pacientui itin brangus laikas, o didžiųjų ligoninių SPS darbas apkraunamas atvejais, kuriuos žmonės galėtų per keliolika minučių išspręsti, pavyzdžiui, skubios pagalbos kabinete, įsikūrusiame čia pat, jo gyvenamam didmiesčio mikrorajone ar provincijos miestelyje“, – sako docentas.

REKLAMA

Tokiems atvejams spręsti numatyta alternatyva – skubiosios pagalbos kabinetai. Juose būtų teikiamos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos pagal šeimos gydytojo kompetenciją. Tiesa, šių kabinetų atskirai steigti nereikėtų, jie galėtų veikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Kitose šalyse tokiuose kabinetuose pagalba teikiama 8, 16 ar 24 val. per parą, Lietuvoje – konkretų darbo laiką, atsižvelgęs į realų poreikį, nustatytų įstaigos vadovas.

Atsiras tarpinė grandis

Taip pat numatyta, kad būtų galima kurti teritorinius visą parą dirbančius SPS. Jie galėtų būti įsteigti tokioje vietoje, kad kiti daugiaprofilinės ligoninės padaliniai greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu būtų pasiekiami ne ilgiau nei per valandą.

Tokie skyriai būtų kaip tarpinė grandis tarp skubiosios pagalbos kabinetų ir didžiųjų SPS. Juose dirbantys medikai galėtų suteikti pagalbą patyrusiems ne daugybinius sužalojimus, pavyzdžiui, išnirimus, patempimus, lūžius, taip pat galėtų stabilizuoti terapines būkles ir spręsti dėl tolimesnio gydymo poreikio.

Doc. K. Stasaitis pabrėžia, kad senstant visuomenei, didėjant sergamumui lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, augantį skubios pagalbos poreikį kokybiškai patenkinti esamomis sąlygomis kasmet darosi vis sunkiau.

„Šis mūsų darbo grupės parengtas kelių skubios pagalbos lygių tinklo projektas, greta kitų potvarkių įgalinsiantis ir skatinsiantis tokių skubios pagalbos kabinetų atsiradimą, esu tikras, padės spręsti ne tik minėtą problemą, bet ir palies daugybę kitų aspektų, padėsiančių užtikrinti dar greitesnę ir efektyvesnę skubią pagalbą, nepriklausomai nuo to, kur gyvena asmuo“, – teigia jis.

REKLAMA

Nauja ir tai, kad aiškiai apibrėžti SPS reikalavimai, kurių turės būti paisoma teikiant pagalbą vaikams. Nustatyta, kad bendruose skubiosios medicinos pagalbos skyriuose vaikų srautui skirtos patalpos privalės būti atskirtos nuo suaugusiųjų srauto patalpų, o vaikų apžiūros patalpų, higienos patalpų aplinka turės būti pritaikyta jų poreikiams. 

Ligoninių vadovai idėją palaiko

Ligoninių atstovai tvirtina, kad pakeitimai jau artimoje ateityje turėtų duoti realios naudos.

„Nauja tvarka padės išspręsti ne tik mažosioms, bet ir didžiosioms ligoninėms kylančias problemas. Aiškiau reglamentuodami skubios medicinos pagalbos suteikimą, turime sulėtinti kasmetinį ligonių srauto didėjimą. Ypač tai aktualu didžiosiose ligoninėse. Tikime ir skatintume žmones, kuriems reikalinga minimali pagalba, rinktis arčiau esančią, greičiau pagalbą suteiksiančią, kokybiškas paslaugas užtikrinančią sveikatos priežiūros įstaigą. Tam, kad būtų užtikrinta darbuotojų, atsakingų už skubios pagalbos teikimą, kvalifikacija, apraše numatytas visų skubios pagalbos grandžių medikų tobulinimasis“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas doc. Andrius Klimašauskas.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė dr. Jelena Kutkauskienė sako, kad šie  sprendimai – jau seniai pribrendęs žingsnis.

„RVUL Skubios pagalbos skyriuje pagalba kiekvieną parą teikiama apie 300 pacientų, tai reiškia apie 100 tūkst. pacientų per metus. Trečdalis jų kreipiasi dėl susirgimų, dėl kurių tikrai galėtų pagelbėti šeimos gydytojai ar medikai, pavyzdžiui, skubiosios pagalbos kabinete. Tokiu būdu į ligonines kreiptųsi mažiau, bet sunkesnės sveikatos būklės pacientų, pagalba jiems būtų suteikiama greičiau. Tad, išties, itin teigiamai vertiname siūlomus pakeitimus ir tikimės, kad jie vis dėlto bus įgyvendinti“, – sako ji.

REKLAMA

Naujoji tvarka įsigalios lapkričio 1 d., tačiau numatytas pereinamasis laikotarpis – iki 2021 m. sausio 1-osios – per kurį SPS ir teritoriniuose SPS turės būti sukomplektuotos medicinos priemonės, prietaisai, įskaitant ir reikalingus vaikų gyvybių gelbėjimui. Tuo metu, nauji reikalavimai SPS, teritorinio SPS ir skubiosios medicinos pagalbos kabineto personalui įsigalios 2023 m. sausio 1-ąją. 

Nors dar neseniai A. Veryga sakė atsitraukiantis ir nesant palaikymo sveikatos įstaigų reformą stabdantis, dabar persigalvojo. Anot jo, nors laiko lieka mažai, pertvarka anksčiau ar vėliau bus įgyvendinta. Dėl to ministras jaučiantis ir prezidento palaikymą, ir spaudimą iš visuomenės. 

Aura
2019-09-04 11:19:36
Visgi kaip seimas nesusimasto, siulo visas veikiancias sistemas griauti ,o paskui isnaujo atstatyti,idomus mastymai,gal vadai susimastykite
aura
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Ona 2020-01-15 20:37:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dar tas Veryga suspes viska sugriauti,pridaryti nesamoniu,greičiau butu tie rinkimai ir Veryga dingtu su savo nesamoningom reformom,jau pridare su vaistais...   ATSAKYTI
Jurga 2019-09-05 21:00:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Sergančio žmogaus skausmas niekam nerūpi. Kiek dar šitas ministras nesamones krės.Kol visus žmonės numarins. Ką pridirbo poliklinikose? Jai neturi pinigų gali ir numirt. Nes paslaugos mokamos ir nemažom sumom. Čia legalu viskas. Taip veryga liepė.išrašė popierėlį keliauk į kasą. Kam tą soc. draudimą mokėti jai už gydymą reikia susimokėt. Kad poluklinikoj pastatytų lašalinę turi be tik nusipirk vaistus bet ir lašinę su švirkštu.   ATSAKYTI
Busiu aš 2019-09-05 17:18:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Pirmiausia išnaikino mažuose miesteliuose greitasias o dabar jau vėl atgal matai reikia pertvarkos tvarkos nėra ir nebus medicinos kol tokie vadovai vadovaus kas dirbs jug trūksta medikų su tokiais vadovais Lietuvoj niekur nenueis Lietuvele.    ATSAKYTI
Jurgita 2019-09-04 21:13:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Greitosios pagalbos automobiliuose nėra įrangos peršviesti lūžusią ranką.Lūžį kas diagnozuoja traumatologai ar psichetrai?Sveikatos ministras psichetras gal jis lūžį diagnozuoja?   ATSAKYTI
Symka18. 2019-09-04 13:28:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaip važiavau į Kauno klinikas taip ir važiuosiu,nes Šiauliai neturi nei įrangos tokios,nei tam paruoštų medikų, tai kaip aš galiu sulaukti savo mieste pagalbos,jei ligoninės priėmimo pasakė, kad mes tau niekuo negalime padėti, aš esu po išeminio insulto,reikalingas angiochirurgas ir zondavimas,mano mieste nėra specialistų, neI galimybių, tai kas nuo šito sprendimo keičiasi?-Niekas, teks toliau važinėti,o eilės kokios ,kiek reikia laukti ir dar neįmanoma užsiregistruoti,ką nori tą daryk,talonų nėra,gali ir numirti bus geriau visiems,nebereikės valstybei mokėti neįgalumo pensijos   ATSAKYTI
gal sumažės? 2019-09-04 12:36:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
jau kelinti metai Vilniaus Savanorių prosp. ir Geležinio Vilko gatvė - tai iš visos Lietuvos plūstančių su kaukiančiomis sirenomis "Greitukių" arterija. lekia viena paskui kitą - gabena mirštančius iš kitų miestų ir rajonų. Ten mat negali jiems pagalbos suteikti. Na, nesugeba, nors tu ką. Varo į Vilnių. Spėju, daugumą jau sustingusius atveža   ATSAKYTI
As 2019-09-04 12:10:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Prieš reformą sunaikinome sistemą, o dabar atstatysim į tą patį lygį? Kame kampas   ATSAKYTI
Dalia 2019-09-04 12:04:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Būtų puiku , bet teoriškai.sekmės įgyvendinant planus.   ATSAKYTI
tikrai 2019-09-04 11:53:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Nu jooo, ponams batus, elgetoms puspadzius, kaimieciai gali gydytis kaime, yra veterinarijos gydytoju, o ka, ta pati medicina, koks skirtumas suniukas ar zmogus:))   ATSAKYTI
Aura 2019-09-04 11:19:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visgi kaip seimas nesusimasto, siulo visas veikiancias sistemas griauti ,o paskui isnaujo atstatyti,idomus mastymai,gal vadai susimastykite
aura   ATSAKYTI
Tai 2019-09-04 11:56:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vadinama lėšų įsisavinimas.  

Top Video

TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
REKLAMA
Balsavimas (nuotr. stop kadras)
Per šiuos Seimo rinkimus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turės patikrinti, ar kandidatai nenuslėpė galbūt buvusių ryšių su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis. ...
Tik dėl karantino išaiškėjo, kiek ištikrųjų Lietuvos žemės dirba Lenkijos ūkininkai (nuotr. stop kadras)
Dėl Covid-19 plitimo Lenkijai uždarius sienas paaiškėjo, kad Lietuvos žemę dirba daugiau nei 100 Lenkijos ūkininkų. O plotai gali siekti tūkstantį hektarų. Nors seniai žinoma, ...
Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)
Savarankiškai dirbantiems, tačiau ir darbo sutartį turintiems žmonėms, valstybės teikiama teikiama 257 eurų išmoka turėjo tapti dar viena paspirtimi karantino metu. Tačiau į ...
Kaišiadorių gyventojai griebiasi už galvų: valdžios sprendimą prilygino tremčiai
Didėjant keleivių ir skrydžių į Lietuvą mastams, politikai svarsto apie naujo oro uosto Lietuvoje steigimą. Nors galutinis sprendimas nėra patvirtintas, Kaišiadorių meras ...
Kraupaus įvykio vieta Mažeikių r. (nuotr. stop kadras)
Tarnybos metu nušautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas Saulius Žymantas bus laidojamas birželio 1 dieną Mažeikių rajone, Viekšniuose.   ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų