Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pateikia gąsdinančią prognozę – po dešimtmečio Lietuvoje trūks slaugytojų, vaikų gydytojų ir vidaus ligų gydytojų. Tiesa, kai kurių sričių medikams gali tekti stipriau „pasistumdyti“: numatomas didelis odontologų, burnos higienistų, odontologų padėjėjų bei šeimos gydytojų perteklius.

Poliklinika (Fotobankas)

Poliklinika (Fotobankas)

STRATA medicinos darbuotojų poreikio prognozė atskleidė, kad po dešimtmečio Lietuvoje specialistų poreikis išaugs 3,4 tūkstančio, tačiau jis augs vos devyniose iš 73 sričių.

„Iki 2028 reikšmingai padidės didžiausios grupės – bendrosios praktikos slaugytojų – poreikis. Šių sveikatos specialistų poreikis 2028 metais bus 4,2 tūkst. didesnis nei dirbančių specialistų skaičius 2018 m. Atmetus slaugos specialistų poreikio augimą, visų likusių sveikatos specialistų suminis poreikis 2028 m. bus mažesnis nei dirbusiųjų 2018 m. skaičius“, – teigiama tyrimo rezultatuose.

Įvertinę esamą specialistų skaičių ir tai, kaip jų poreikis keisis per dešimtmetį, STRATA specialistai nustatė, jog trūks 7,4 tūkst. bendrosios praktikos slaugytojų, 189 vidaus ligų gydytojų ir 140 vaikų ligų gydytojų.

REKLAMA

Taip pat prognozuojama, kad kai kurių specialistų po dešimtmečio bus per daug: prognozuojamas 766 burnos higienistų, 763 gydytojų odontologų, 257 šeimos gydytojų ir 235 odontologo padėjėjų perteklius.

Prognozės atliktos įvertinus į pensiją išeinančius ar darbą paliekančius darbuotojus, įsidarbinančius absolventus ir kitus veiksnius.

Be slaugytojų griūna visa sistema

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė sako, kad tokios prognozės jos visiškai nestebina.

„Slaugos specialistų trūkumą pradėjome prognozuoti dar prieš dešimt metų. Matėme, kas vyksta praktikoje, kokios tendencijos – darbo krūviai labai dideli, o užmokestis neaugo. Darbo sąlygos pradėjo prastėti, mažai kas šias problemas be pačios organizacijos sprendė, todėl slaugos specialistai pradėjo emigruoti. Dabar jau ir sveikatos politikai, pareigūnai, ir įstaigų vadovai pripažįsta problemą, mato pacientų nepasitenkinimą dėl slaugytojų stygiaus, stipriai išaugusius darbo krūvius. Specialistus ruošia tiek kolegijos, tiek universitetai, ir labai gerai paruošia, tačiau jauni žmonės, pamatę, kokie yra darbo krūviai, darbo aplinka, išvyksta. O užsienyje mūsų specialistai visur priimami išskėstomis rankomis“, – sakė pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad ne tik darbo užmokestis svarbiausias, bet ir aplinka:

„Norėtųsi, kad į slaugytoją žiūrėtų kaip į žmogų, o ne tik darbo jėgą, suteiktų galimybę kvalifikacijos kėlimui, apgyvendinimą rajonuose. Slaugytojo darbas labai sunkus, čia kontaktuojama su mirtimi, kančiomis, nepasitenkinimu, taip pat – socialinėmis problemomis, tad jauni žmonės kaip tik turėtų būti tik skatinami. Be slaugytojo visose srityse, bet kurio lygio priežiūros grandyje, griūna visas darbas. Matome, koks žmonių nepasitenkinimas slaugos ir palaikomojo gydymo stacionaruose, globos įstaigose. Yra atokūs kaimai, vietos, kur punktai naikinami, pasiekti sergantį žmogų darosi sunku?“

REKLAMA

Šeimos gydytojus „žvejoja“ Jungtinė Karalystė

Vilniaus universiteto MF Šeimos medicinos centro vadovas prof. Vytautas Kasiulevičius teigė, kad dėl tokių skelbiamų prognozių 100 procentų tikras nebūtų, mat paruošiamų gydytojų skaičius nebūtinai tiesiogiai koreliuoja su jų skaičiumi praktikoje. Tačiau sutiko, kad, tikėtina, ateityje šeimos gydytojų gali būti ruošiama mažiau.

„Daug tokių prognozių esame turėję. Iš pradžių buvo tyrimas, kad gydytojų apskritai per mažai, todėl didintas rengimas. Dabar paaiškėjo, kad gydytojų per daug, vėl tada kažkas keičiama. Visgi gydytojų skaičius praktikoje mažai priklauso nuo to, kiek jų parengiama. Pavyzdžiui, Airijoje, Danijoje, dar kitose šalyse jų rengiama labai daug, bet praktikoje daug neatsiranda, nes yra labai daug tokių, kurie išvyksta. Ir pasakyti, kad gydytojų bus per daug, sudėtinga.

prof. Vytautas Kasiulevičius

prof. Vytautas Kasiulevičius

Kitas dalykas, šeimos gydytojų apylinkės yra per didelės. Mano manymu, pacientų skaičius, tenkantis vienam gydytojui, turėtų net kiek mažėti, o tai vėliau vėl gali pakoreguoti situaciją. Be to, yra didelės gydytojų skaičiaus disproporcijos. Kai kurie šeimos gydytojai didžiuosiuose miestuose neturi pilno etato, o rajonuose dirba po 1,5, net 2 etatais. Nors ir nelegaliai, bet pagal pacientų skaičių turi 3,5 tūkstančio pacientų, kas protu visiškai nesuvokiama“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Paminėdamas tą pačią problemą Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas prof. habil. dr. Julius Kalibatas pastebėjo, kad ypač didelis šeimos gydytojų nutekėjimas vyksta į Jungtinę Karalystę. Todėl, jo manymu, galvoti, kad ateityje šio srities gydytojų bus per daug, nevertėtų.

REKLAMA

„Anglijoje yra didžiulis šeimos gydytojų trūkumas, tad pradėta jų „žvejyba“, o Lietuvoje paruošti šeimos gydytojai yra labai gerai vertinami, nes kai pradėjome juos ruošti, jų kompetencijos ribos buvo labai plačios, kas ypač tinka Anglijai. Ten suteikia labai geras sąlygas, siūlo didžiules algas, aprūpina butu, net ir kalbos egzamino barjerą yra pažeminę, tad gali būti didžiulis nutekėjimas. Dar reikia įvertinti senėjantį medikų amžių, netolygų pasiskirstymą didžiuosiuose miestuose ir rajonuose, tad, manau, šeimos gydytojų tikrai nebus per daug ir kaip tik gali trūkti“, – kalbėjo jis.

Paradoksas: gydytojų kartu per daug ir mažai

Anot V. Kasiulevičiaus, norint apskaičiuoti, kiek kokių specialistų reikės, pirmiausia reikėtų žinoti, kokios paslaugos bus teikiamo visoje Lietuvos sveikatos sistemoje. „Nepertvarkius sveikatos priežiūros tinklo, rajoninių ligoninių, nebūčiau drąsus atsakyti, kurių gydytojų per daug, o kiek trūks. Bet greičiausiai priėmimas į šeimos mediciną bus po truputį mažinamas didinant vidaus ligų ir kitų gydytojų skaičių.“

Medikų bendruomenė jau kuris laikas pabrėžia, kad Lietuva iš kitų bendrijų šalių išsiskiria dideliu bendru gydytojų skaičiumi. Tačiau net ir esant absoliučiam gydytojų pertekliui, Lietuvoje labai trūksta kai kurių specialybių gydytojų – kardiologų, neurologų, šeimos gydytojų.

Gydytojai

Gydytojai

„Nenuostabu, kad didžiausias trūkumas jaučiamas rajonuose. Tai lemia ilgą konsultacijų laukimo laiką, gyventojai yra priversti dėl banalių sveikatos sutrikimų važiuoti konsultuotis į didžiuosius miestus, dėl ko patiria laiko ir finansinių nuostolių. Pavyzdžiai rodo, kad rajonų sveikatos priežiūros įstaigoms ne visada pavyksta pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus net ir tuo atveju, kai įstaiga investuoja į specialisto paruošimą ar sukuria pakankamai geras darbo sąlygas jam.

REKLAMA

Pastebime, kad neefektyviai veikiančios sveikatos priežiūros sistemos įkaitais šiuo metu yra tapę ne tik pacientai ar sveikatos priežiūros specialistai, bet ir patys Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigų vadovai“, – pabrėžiama „Medikų sąjūdžio“ neseniai į šalies valdžią paskelbtame viešame kreipimesi dėl sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimo.

Ministerija bando pritraukti į regionus

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad reaguodama į medikų poreikį kasmet nustato rezidentūros studijų vietų skaičių.

„Kiekvienais metais studijas baigia 350–380 gydytojų. Palyginus su kitų Europos Sąjungos šalių praktika, Lietuvoje bendras sveikatos priežiūros specialistų skaičius yra pakankamas (Lietuvoje gydytojų, tenkančių 1000 gyventojų, vidurkis – 4,5, o bendras ES vidurkis 1000 gyventojų – 3,6). Tačiau viena, gydytojų pasiskirstymas šalyje yra labai netolygus, antra, kai kurie jų baigę studijas išvažiuoja, renkasi darbą privačiose sveikatos priežiūros įstaigose ir pan.“, – sakoma tv3.lt atsiųstame atsakyme.

SAM primena, kad spręsdama specialistų trūkumo regionuose problemą inicijavo projektą ,,Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“. Jo esmė – pritraukti jaunus specialistus į gydymo įstaigas, esančias teritorijose, kur specialistų trūkumas yra didžiausias. Projekte dalyvaujančių gydytojų rezidentų studijos apmokamos ES (80 proc.) ir savivaldybių (20 proc.) lėšomis. Už tai jaunasis gydytojas privalo gydymo įstaigose atidirbti nuo 2 iki 4 metų (priklausomai nuo už jį sumokėtos sumos). Rezidentūros studijas finansuoja ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos, kurioms trūksta specialistų, ir taip pritraukia jaunus specialistus atvykti dirbti.

Kartu ministerija priminė, kad pastaruosius trejus metus etapais didina gydytojų ir slaugytojų atlyginimą – su medikų profesinėmis sąjungomis sutarta, kad po metų vidutinis gydytojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurai. 

Jonas
2019-09-02 21:41:09
Kokie atlyginimai ? Greit nieko neliks toj Lietuvelėj . Tai kur žiūri sveikatos ministerija ? Jiems visai neberūpi senyvo amžiaus žmonės kas kaip kodėl tik pakalbėt moka o veiksmų taip ir nesimato Gėda.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Ale va 2019-09-03 07:48:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Esant tokiam Lietuvos valdymui ir prioritetams SA reikia jau šiandien susirūpinti duobkasiais...   ATSAKYTI
magdute 2019-09-02 23:39:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Sveikuciai,
na jus ir naivuoliai, pas daktarus eiles sutrumpes, ns pas duobkasius pailges,

sekmes ir greitu pasielkinu,

iki pasimatymo   ATSAKYTI
Kantora 2019-09-02 22:09:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kokių tik biudžetinių kontorų nėra...    ATSAKYTI
Jis 2019-09-02 21:51:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Po metų minimali alga bus 1200 eurų.    ATSAKYTI
Jonas 2019-09-02 21:41:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kokie atlyginimai ? Greit nieko neliks toj Lietuvelėj . Tai kur žiūri sveikatos ministerija ? Jiems visai neberūpi senyvo amžiaus žmonės kas kaip kodėl tik pakalbėt moka o veiksmų taip ir nesimato Gėda.   ATSAKYTI
Paciente 2019-09-03 00:30:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
O ka tie gydytojai veikia skyriuose sedi didziulisme kabinete ir laikrascius skaito net paciento ten nesiveda kad ligos istorija surasyti zmogus rausdamas is gedos turi prie astuoniu dvylikos ausu savo problemas palatoje festyti


Destyti o kitas gudresnis mokosi jau ziutek ir pasakoja nusiklauses kad jam taip buna nesuprantu kam ir poliklynikose reikalingi kabinetai juk pristatei stalu palei siena pora kedziu ir drdi medikas su pacientu juk dabar nei kraujo spaudimo nematuoja kai kada dar inscenizuoja jog matuoja pspumpuoja ir sako simtas dvidesimt ant astuoniasdesimt nors tokio niekad nebun  
Nuomone 2019-09-02 21:39:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Istatymai juk valdzios rankose..Lietuvos zaizda medicina ziauri......kompetencijos nera...paikele arogantiski jauni gydytojai...keliatas yra puikiu....ir del kyśiu jau nebus reketo????   ATSAKYTI
223332 2019-09-03 00:37:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Israsus istorijas ligos vizito suraso laisvos kurybos visiskai nesusietos su paciento problrma  

Top Video

Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
REKLAMA
Vilniaus oro uostas (nuotr. stop kadras)
Lietuvai dėl koronaviruso grėsmės uždarius oro erdvę, Vilniuje šeštadienį nusileido vienas paskutiniųjų lėktuvų – iš Minsko. Reisu iš Baltarusijos sostinės į Lietuvą atvyko 87 ...
Remigijus Šimašius (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tiesioginėje „Facebook“ transliacijoje pasakojo, kaip sostinė laikosi kovoje su koronavirusu. Meras apgailestavo, kad Sveikatos ...
Valymas (nuotr. stop kadras)
Mokslininkai įvairiais rakursais tiria Covid-19 viruso daleles, kiek ilgai ir ant kokių paviršių jos išsilaiko ilgiausiai ir kas jas geriausiai naikina. Koronaviruso dalelių ...
Darbininkas (nuotr. stop kadras)
O kaip visgi koronaviruso sukelta krizė paveiks verslo įmones? Darbuotojai jau pirmomis karantino dienomis puolė skųstis, kad savo pelnais, o ne pavaldiniais susirūpinę ...
Omniva (nuotr. stop kadras)
Ekonomistai prognozuoja, kad koronavirusui ir karantinui užsitęsus, net trečdalis šalies įmonių gali ir bankrutuoti. Tačiau ne visi verslai šiuo sunkiu metu išgyvena nuopuolį. ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų