REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
63
Automobilių turgus  (nuotr. Fotodiena.lt)

Metai iš metų diskutuojama apie tai, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, 2018 metais daugiau kaip pusė privalomai techninei apžiūrai pristatytų transporto priemonių buvo pagamintos prieš 15 ar daugiau metų (51,37 proc. – aut. past.).

63

Metai iš metų diskutuojama apie tai, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, 2018 metais daugiau kaip pusė privalomai techninei apžiūrai pristatytų transporto priemonių buvo pagamintos prieš 15 ar daugiau metų (51,37 proc. – aut. past.).

REKLAMA

Kaupiama statistika yra negailestinga. Net 30,35 proc. automobilių, kurie pernai vairuotojų pristatyti techninei apžiūrai buvo pagaminti iki 2001-ųjų (senesni nei 17 metų). Palyginimui su šiuo skaičiumi, tik 3 iš 10 tūkst. automobilių buvo pagaminti 2018 metais. Tik beveik 2 iš 1000 buvo pagaminti 2017 metais.

Įprastai automobilio amžiaus klausimas tampa itin aktualus dviem atvejais. Pirma, kai įvyksta eismo nelaimė ir esama tragiškų pasekmių. Tada po laiko įvertinama transporto būklė – sudilusios konstrukcijos, neefektyvios automobilio valdymo ir saugumo sistemos. Antra – kai nuolat gendanti transporto priemonė vis dažniau pradeda tuštinti automobilių savininkų kišenes dėl vienas po kito sekančių remonto darbų.

REKLAMA
REKLAMA

„Transeksta“ statistika liudija, kad vos 5-6 metų senumo automobiliai vidutiniškai turi po daugiau nei vieną „didelį trūkumą“. Jų kiekį atspindinti kreivė tolygiai didėja iki maždaug 20 metų amžiaus ir pasiekia 4,5 „didelių trūkumų“ ribą, o tuomet „stabilizuojasi“. Ką tuomet reikėtų kalbėti apie 25-30 metų senumo automobilius, kurių Lietuvos keliuose važinėja dešimtimis tūkstančių? Tokių transporto priemonių vien 2018-siais techninės apžiūros centruose visoje Lietuvoje buvo patikrinta net 31 584.

REKLAMA

Anot „Transeksta“ atstovų, panašios tendencijos išlieka ir 2019-siais, tačiau galutiniai skaičiai bus aiškūs metų pabaigoje. Šiuo metu stebimas lėtas automobilių parko atsinaujinimas, o proveržio galima laukti nebent priėmus įstatymų pakeitimus dėl Lietuvoje eksploatuojamų itin taršių automobilių.

Dažniausi pasitaikantys gedimai

Prieš įvertinant 25 metų ir senesnių automobilių eksploatacijos niuansus Lietuvos keliuose, siūlome sužinoti, kokie gedimai dažniausia yra fiksuojami tokioms transporto priemonėms.

Pernai techninė apžiūra buvo atlikta 31 584 automobiliams, kurių amžius siekė net 25-30 metų. Net 3976 transporto priemonėms buvo nustatytas pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje).

REKLAMA
REKLAMA

Antras dažniausia pasitaikęs trūkumas per techninę apžiūrą buvo skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypio neatitikimas nustatytiems reikalavimams (3433 atvejai).

Toliau sekė problemos dėl įvairių skysčių nuotėkio (2679 atvejai), išmetimo vamzdžio ir duslintuvo problemos. Užfiksuoti net 2503 atvejai, kai išmetimo sistema buvo nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari.

Net 2177 atvejais neveikė arba netinkamai veikė stabdžių sistema (vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos). Dar 1883 atvejais buvo nustatytas mažesnis kaip 16 proc. stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į svarbiausius klausimus apie Lietuvoje iki šiol eksploatuojamus 25 metų ir senesnius automobilius portalui tv3.lt yra atsakęs „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.

Ko gali tikėtis asmuo, įsigijęs 25-30 metų amžiaus automobilį?

Itin seną vidutinį Lietuvoje eksploatuojamų automobilių amžių dauguma atvejų lemia tai, kad mūsų šaltyje nėra jokios transporto parko formavimo politikos: nei ribojimų įvežti senas, abejotinos techninės būklės, taršias mašinas, nei skatinimo įsigyti naujesnes, saugesnes ir mažiau teršiančias aplinką.

Važiuojantį (tegu ir su dviženkliu techninių trūkumų ir problemų skaičiumi) automobilį galima įsigyti išleidus gerokai mažiau nei vieną minimalią algą. Trečdalis praėjusiais metais į techninės apžiūros stotis atvažiavusių automobilių buvo pagaminti iki 2001-ųjų.

REKLAMA

Pigesnės galimybės važinėti nuosavu automobiliu ko gero nėra nei vienoje kitoje Europos valstybėje. Tačiau tuo „geros“ žinios iš esmės baigiasi. Metams bėgant automobilio vertė todėl ir krinta, nes agregatai bei mechanizmai dėvisi, netenka dalies funkcionalumo, remonto poreikis ir rizika sustoti nepasiekus kelionės tikslo – auga.

Techninės apžiūros statistinių duomenų analizė liudija egzistuojant techninių trūkumų ir automobilių amžiaus koreliaciją: 5-6 eksploatacijos metais įvairių techninių problemų kiekį atspindinti kreivė šauna į viršų ir savo piką pasiekia maždaug mašinos gyvavimo 12 metais.

Kaip tik tada jos atkeliauja į Lietuvą. T. y. mūsų šalies transporto parkas papildomas technika, kurios eksploatavimo resursas būna pasibaigęs arba artėjantis prie pabaigos. Tada mašinos agregatų būklė tampa tokia, kad svarbiausioms sistemoms – stabdžiams, vairavimo mechanizmui, ratams ir važiuoklei, varikliui ir transmisijai būtina nuolatinė priežiūra.

REKLAMA

Teoriškai užtikrinti gerą automobilio „sveikatą“ galima net tada, kai jis sulaukia 20 metų, tačiau investicijos į tokį ratuotą turtą paprastai laikomos neracionaliomis – palaikyti techninę būklę „neapsimoka“ dėl menkos išliekamosios vertės. Kaip taisyklė – mažaverčiai automobiliai dažniausiai remontuojami naudojant iš mašinų sąvartynų gaunamomis detalėmis. Jei apynaujam, 10 000 eurų kainuojančiam, automobiliui pakeisti susidėvėjusių detalių už pvz. 500 eurų laikoma „normaliu“ dalyku, tai analogišką sumą išleisti 300 eurų kainuojančiai mašinai – „kvaila“. Būtent tada prasideda gudravimai, kai techninės problemos ne sprendžiamos, o maskuojamos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kokie automobilio elementai po 25-30 eksploatacijos metų yra dažniausiai gendantys?

„Transeksta“ statistika liudija, kad 5-6 metų senumo automobiliai vidutiniškai turi po 1,6 „didelį trūkumą“. Jų kiekį atspindinti kreivė tolygiai didėja iki maždaug 20 metų senumo ir pasiekia 4,5 „didelių trūkumų“ ribą, o tuomet „stabilizuojasi“.

Tačiau specialistai pabrėžia, kad automobiliui perkopus 10 metų amžiaus ribą agregatų būklė tampa tokia, kad svarbiausioms sistemoms – stabdžiams, vairavimo mechanizmui, ratams ir važiuoklei, varikliui ir transmisijai būtina nuolatinė priežiūra. Vidutinis Lietuvos keliais zujančių mašinų amžius tik šiek tiek mažesnis nei 15 metų, o tokie automobiliai, net ir sėkmingai praėję techninę apžiūra, intensyviai eksploatuojant „geri“ būna maždaug pusę metų.

REKLAMA

Vienas svarbiausių dalykų, sulig kiekvienais automobilio eksploatacijos metais tampančių vis didesne problema – korozija. Auksarankiai meistrai gali sutaisyti beveik visus automobilio mechaninius arba funkcinius gedimus išskyrus vieną – panaikinti kėbulą ėdančias rūdis. Maždaug 60 proc. automobilio svorio sudarančių medžiagų gamyboje rūdija.

Skiriasi tik laikas, per kurį mašina praranda ne tik prekinę išvaizdą, pradeda gesti, bet ir tampa pavojinga visiems eismo dalyviams, vien dėl kintančių laikančiųjų kėbulo konstrukcijų savybių. Kai kurių servisų atstovai, teigia, esą net iki 90 proc. elektronikos defektų priežastimi būna korozija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų