REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko arši diskusija dėl mokslo metų ilginimo. Būrys mokytojų, profesinių sąjungų atstovų ir moksleivių žėrė argumentus, kodėl gerai arba blogai ilgi mokslo metai. Klimato kaita, karštis ir pinigų stygius buvo vardijami, kaip argumentai, kodėl nereikėtų ilginti mokslo metų, nors ministerijos atstovai tikino, kad kiekviena mokykla ugdymo procesą gali organizuoti taip, kaip nori. Esą net toje pačioje mokykloje esančios klasės mokslo metus gali baigti skirtingu laiku. Tiesa, tai įtikino ne visus.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko arši diskusija dėl mokslo metų ilginimo. Būrys mokytojų, profesinių sąjungų atstovų ir moksleivių žėrė argumentus, kodėl gerai arba blogai ilgi mokslo metai. Klimato kaita, karštis ir pinigų stygius buvo vardijami, kaip argumentai, kodėl nereikėtų ilginti mokslo metų, nors ministerijos atstovai tikino, kad kiekviena mokykla ugdymo procesą gali organizuoti taip, kaip nori. Esą net toje pačioje mokykloje esančios klasės mokslo metus gali baigti skirtingu laiku. Tiesa, tai įtikino ne visus.

REKLAMA

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius prieš pasprukdamas į Seimą pasveikino diskusijos dalyvius sakydamas, kad „deja, net klimato kaita turi įtakos mokslo metų trukmei“. Jis taip pat pabrėžė, kad mokytojams svarbus turi būti ne tik atlyginimas, bet ir atmosfera mokykloje, mokinių ir jų pačių pasitenkinimas. 

Kiek vėliau jis žurnalistams sakė, kad nėra taip, kad visos pusės yra nepatenkintos. „Nėra lengvas uždavinys, kaip reikėtų ugdymo programą įgyvendinti sėkmingai. Pats lengviausias dalykas būtų sutrumpinti, apriboti ir pasakyti, kad dedam tašką“, – sakė ministras į ministeriją grįžęs iš Seimo, kur dalyvavo ministrų kabineto patvirtinime.

REKLAMA
REKLAMA

Jis teigė, kad mokyklos nebus paliktos vienos, pagalba bus sustruktūrinta. Bus siekiama padėti mokykloms ir savivaldybėms ieškoti geriausių sprendimų, jos bus konsultuojamos.

REKLAMA

„Galima intensyvinti pamokas, kitaip jas skaičiuoti, nereiškia, kad visiems vienodu metu reikia baigti. Nesiblaškysime žingsnis į priekį, žingsnis atgal. Reikia stabilumo ir krypties, kuri nukreipta į vaiką ir pagalbą mokyklai“, – sakė ministras.

Anot jo, keisis daug dalykų, pirmiausia finansinė parama mokyklai, reglamentavimas, atsiras aiškios rekomendacijos, seminarai.

„Dėl karščių, reikia tam tikrų investicijų, skirsime maksimaliai, kiek galėsime pagalbos. Tai nėra taip paprasta, tai nėra vien tik kondicionieriai, kurie kelia rūpesčių ir gali būti ne visai tikslingos išlaidos. Tai yra ir žaliuzės, langų uždangos, galiausiai baigiant reglamentais dėl oro sąlygų, higienos reglamentas“, – sakė ministras.

REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat tikino, kad pinigų mokykloms daugės. „Aš manau, kad reikia ženkliai didinti, bet ką reiškia ženkliai, net jei didintume dvigubai tai nėra tiek, kiek reikia. Norėtume didinti maksimaliai, tardamiesi su Vyriausybe, bandydami iš įvairių šaltinių šią sumą per vieno vaiko ar komplekto finansavimą ta suma augtų, tai labai maži pinigai, bet per visą valstybę tai yra daugybė milijonų“, – sakė ministras, tikindamas, kad kalba apie pinigus, kurie tenka mokinių pažintinei veiklai.

Per neformalų ugdymą, pasak ministro, irgi galima pritraukti pinigų. „Sunku pasakyti, manau, kad tikroviška suma ateityje turėtų būti labai didelė. <<..>> Negaliu imti ir sukurti tos sumos, ta suma, kuri yra skirta per visą valstybę yra didelė, net norint padvigubinti tą dalį reikėtų labai daug. Nesinorėtų to daryti mokytojų atlyginimų sąskaita“, – sakė A. Monkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius savo ruožtu pasibaigus diskusijai sakė, kad nieko naujo neišgirdo tik tas pačias kalbas, kad mokslo metų ilginimas yra politinis sprendimas.

„Priėmus tą sprendimą jokių aiškių planų nebuvo, šiandien vėl buvo svarstoma, kaip turėtų dirbti mokyklos. Antri mokslo metai ant nosies, bet niekas nekalta apie tai, kaip ilgesni-trumpesni mokslo metai veikai ugdymo kokybę? Apie papildomas lėšas neformalioms veikloms irgi nekalbama, kalbama tik, kad reikėtų ieškoti, bet jokių konkrečių dalykų. Kiti mokslo metai vėl bus palikti mokykloms, kiekviena mokykla, priklausomai nuo vadovų ir mokytojų kapanosis šiame chaose“, – sakė A. Jurgelevičius.

REKLAMA

Anot jo, prieš porą metų reikėjo svarstyti verta ar neverta, dabar, matyt šis sprendimas nebus keičiamas. „Buvo kalbama, kad variantas išsisukti iš šios situacijos, suvaldyti karščius galima pradedant mokslo metus ne rugsėjo pirmąją, bet rugpjūčio pradžioje. Visgi mes žinome, kad rugsėjo 1 diena įstatymu paskelbta mokslo šventė“, – sakė profesinių sąjungų atstovas.

Tiesa, diskusijoje tarp mokytojų, ministerijos atstovų ir mokinių buvo galima išgirsti visokių, kartais ir keistokų idėjų. Pasak ministerijos atstovų, jie atliko nemažai apklausų ir tyrimų, kurie įrodo, kad Lietuvoje vaikai tikrai nesimoko ilgiau nei kitose valstybėse. Esą pradinukai mokosi net mažiau, o vyresniųjų klasių moksleiviai mokosi tiek pat, kiek jų bendraamžiai kitose šalyse. 

REKLAMA

Ministerija siūlo prailgintus mokslo metus išnaudoti išvykomis, šeštadieniais daryti išvykas. Mokykla, pasak ministerijos atstovų, gali būti savarankiška, mokytojai patys gali nutarti, ką veikti, kur eiti, važiuoti, kokius karjeros vakarus daryti. Taip pat sakyta, kad darbas su mokiniais, nebūtinai tai turi būti pamokos forma.

„Dar vienas dalykas, keisti atostogų laiką, ugdymo programa tai leidžia daryti ilginant, tarkime, vasaros atostogas ir trumpinant žiemos. Girdėti siūlymai dėl šeštadienio veiklos. Vasaros atostogos skirtingoms klasėms gali prasidėti skirtingu metu, jei viena klasė viską pabaigė greičiau, gali eiti atostogauti greičiau“, – aiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas diskutuodami su mokytojais ir mokiniais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi ne visi džiugiai sutiko tokias idėjas, pasak mokytojų, kurie kasdien mato mokyklos gyvenimą, papildomai veiklai trūksta pedagogų, pinigų ir erdvės. Taip pat kyla problemų dėl tėvų noro vaikus vežtis atostogauti, jaunuolių noro dirbti ir kitų, su mokykla kartais sunkiai suderinamų problemų.

Štai Klaipėdos pedagogų atstovai tikino, kad užklasinę veiklą vykdyti nėra taip lengva, kaip ministerija teigia. Nes mokytojai išėję su viena klase skriaudžia kitą, karščiai verčia mokinius mokyklų įkaitais, o sąlygų pagerinti mokyklas – nėra.

Mokyklos, pasak klaipėdiečių, stovi gyvenamųjų kiemų viduryje, vaikų išvesti į kiemą neįmanoma, o muziejai Klaipėdoje jau visi aplankyti. Pedagogai norėtų, kad karščiai būtų prilyginti ekstremaliai situacijai, tokiai pat, kaip šalčiai ir būtų ieškoma išeičių. 

REKLAMA

„Traukinys pajudėjęs, jo nesustabdyti. Mes nedidiname dienų skaičiaus, atstatome tai, kad buvo. Visgi yra vienas bet, kalbame apie kokybę, šiuo atveju yra ne tik karštyje esmė. Jei leidžiama atšaukti ugdymo procesą, kai yra šalta, lai būna tas pats, kai yra karšta. Tuo metu turėtų būti stabdomas ugdymo procesas. Mes kalbame apie vaikų užimtumą birželio mėnesį? Viena kolegė iškėlė klausimą apie ką mes kalbame, apie užimtumą ar pasiekimus? Mokykla turi mokyti vaikus per ugdomąją veiką, bet ne užsiiminėjant bet kuo. Klausimas yra veiklos organizavimas, kiekviena mokykla tą daro, bet visuomenės ir tėvų požiūriai yra skirtingi. Vieni tėvai nori, kad vaikai mokytųsi iki Joninių, o tiksliau, būtų užimti, o kiti, kad galėtų atostogauti“, – sakė Hermano Zudermano gimnazijos ir profesinės sąjungos vadovė Jolita Andrijauskienė.

REKLAMA

Anot jos, moksleiviai per visus mokslo metus praleidžia nemažai laiko sirgdami, todėl gali būti, kad mokiniai mokosi 11, o ne 12 metų. Taigi, pasak pedagogės, nereikia imituoti ugdymo proceso, reikia daryti jį kokybišką. 

Švietimo ministras ne kartą yra teigęs, kad į pamokas birželį reikia žiūrėti kūrybiškai ir laisvai, taip pat ministras ragina nepamiršti ir to, kad galima trumpinti pamokų laiką.

„Mes norėtume išlaisvinti mokyklas, kad kuo daugiau pačios mokyklos kūrybiškai galvotų, kad mes matytume, ko labiausiai siekiame, tai – vaikų sėkmė. Viską galima suderinti neprasilenkiant su vaikų saugumo, sveikatos reikalavimais. Vien tik direktyvomis to nepadarysi“, – dar prieš kelis mėnesius teigė A. Monkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu jau karščiai būna, tai galima trumpinti pamokų laiką. Galima derinti su sąlygomis – jeigu mokykla yra kažkokioje pavėsingoje gamtos aplinkoje, ten galima daug padaryti išradingai, kūrybiškai“, – yra sakęs ministras. 

Ministras įsitikinęs, kad dabartinė mokslo metų trukmė yra tokia, kad galima mokytis ramiai, neskubant, paįvairinant ugdymą įvairiomis netradicinėmis veiklomis.

Praėję mokslo metai buvo dešimčia mokslo dienų ilgesni nei užpernai, 2018–2019 mokslo metais pridėtos dar penkios papildomos mokymosi dienos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų