Naras papasakojo viską: Lietuvos upių ir ežerų dugne – sukrečiantys vaizdai

Šiltuoju metų laiku lietuviai itin mėgsta leisti laiką prie vandens telkinių. Ypač, kai užplūsta šilumos banga, tada upių, ežerų ar jūros pakrantės būna tiesiog nusėtos žmonėmis.

Bet mažai kas įsivaizduoja, kas slypi panėrus giliau. O ten galima išvysti tų pačių poilsiautojų neatsakingą ir gamtą žalojantį elgesį. Apie tai, kas slypi Lietuvos vandens telkinių dugne papasakojo povandeninio pasaulio tyrinėtojas, naras Justas Leonavičius.

Pribloškiantys J. Leonavičiaus vaizdo kamera užfiksuoti vaizdai atskleidžia niūrų dalies Lietuvos visuomenės veidą. Su atsakomybės jausmu nedraugaujantys lietuviai į vandenį išmeta ne tik savo pačių išgerto alkoholio tarą, bet ir padangas, seifus ar net šaldytuvus.

Atsikrato padangomis

Daugiau kaip 7 metus po vandeniu neriantis Justas pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo povandeninės medžioklės, tačiau netrukus tikrą ginklą jis nusprendė pakeisti į vaizdo kamerą:

„Šiek tiek juodas humoras, bet galima sakyti, kad tame pačiame Nemune (Kauno apylinkėse – aut. past.) panėręs gali susirinkti automobilį. Bent jau padangų komplektų po vandeniu rasi, kiek tik nori. Ir vasarinių, ir žieminių, ir tų, kurios skirtos traktoriams.

REKLAMA

Kartais net sakau, kad nėra Lietuvoje balos be padangos. Tikiu, kad tokie radiniai atskleidžia praeito amžiaus, o ne šio žmonių mentalitetą. Juk automobilių padangos nesuyra dešimtmečiais. Matosi tendencija, kad arčiau miesto buvo išmetamos automobilių padangos, o užmiestyje daugiau galima rasti traktoriaus padangų.“

Bet tai toli gražu yra dar ne viskas. Vandens telkinių dugne itin daug skardinių bei stiklinių butelių atliekų, pasitaiko ir plastiko.

„Skardinės ir stikliniai buteliai taip pat dominuoja. Plastiko taip pat pasitaiko. Pavyzdžiui, Lampėdžiuose teko panardyti, tai ten, kur plauksi, ten padangos. O kai pliažą priplauki, tai net nebūtina kelti galvos virš vandens, nes apie tai išduoda buteliais nusėtas krantas.

Prieš savaitę priplaukiau vieną žvejų uostelį. Pasižvalgiau prie liepto, kur žvejai mėgsta žvejoti. Toks jausmas, kad jie ten kur patys sėdi, ten ir teršia. Viskas yra sumetama į vandenį. Pabandžiau padaryti eksperimentą ir sudėjau rastas šiukšles ant to liepto. Neturėjau galimybės jų išnešti, nes automobilis buvo paliktas už kelių kilometrų. Patikrinsiu, ar nesumetė visko atgal.“

Anot Justo, sunku spręsti, kiek laiko daiktas išbuvo upės ar ežero dugne, nes vandenyje daug užsilieka ilgai, o šviežiai išmestos šiukšlės po mėnesio jau supanašėja su tomis, kurios guli keletą metų.

Lėktuvo nuolaužos

Paprašytas pasidalinti prisiminimais, koks buvo netikėčiausias radinys, J. Leonavičius mintimis sugrįžo keletą metų atgal:

„Nemune vienoje vietoje panėriau ir žiūriu, kad kažkokios lėktuvo detalės guli upės dugne. Vėliau išsiaiškinau, kad sovietmečiu netoli šios vietoje avariniu būdu leidosi lėktuvas. Žmonės tada išgyveno, bet lėktuvas nuskendo. Yra didelių nuolaužų, bet jas aptikti labai sudėtinga, nes ta Nemuno vieta yra labai srauni.

Bet yra pasitaikę ir kitų netikėtų radinių. Kaune yra daug tiltų, tad nardydamas netoli jų randi į taisyklingą dėžutės formą sulankstytus automobilių valstybinius numerius. Panašu, kad taip elgiamasi norint kažką paslėpti, gal net nusikaltimą. Esu radęs ir atidarytų seifų, bet norint juos ištraukti reikia specialios įrangos.“

Tenka aptikti ir smulkesnių daiktų. Pavyzdžiui, akinių nuo saulės. Tiesa, nešioti tokius akinius jau būna nebeįmanoma, nes per ilgą laiką vandenyje jie būna pažeidžiami.

Surado vestuvinį žiedą

Kartais Justui tenka nerti ne tik dėl savo malonumo, bet ir turint užduotį padėti kažką surasti.

„Šiemet morališkai brangiausias radinys buvo draugo vestuvinis žiedas. Jis tą žiedą pametė upelyje. Kažkur per 15 min. pavyko tą žiedą surasti, nes buvo dėkingas upės dugnas.

Taip pat Kaune vyko vandens Formulės-2 čempionato etapas. Tai vienas vokiečių pilotas pametė Kauno mariose brangų sraigtą. Ieškojau ilgą laiką to sraigto ir pavyko jį surasti. Kiek žinau, tas sraigtas buvo labai brangus.“

Rudeniop J. Leonavičius kartu su vienu žveju ieškos šio pamestos itin brangios meškerės. „Kartais padedu ir žvejams. Žinoma, kai meškerė kainuoja kelis šimtus eurų, niekas tokių neieško, bet šios vertė, 1-2 tūkst. eurų. Ieškosime, šiuo metu laukiame rudens, kai pradės skaidrėti vanduo“, – pasakojo povandeninio pasaulio tyrinėtojas.

Temperatūrų skirtumai

Paklaustas, ką jaučia nerdamas po vandeniu, Justas nesudvejodamas atsako: „Slėgį!“

„Prireikė laiko, kol kūnas priprato prie besikeičiančio slėgio. Organizmą tam reikia gerai paruošti“, – pridūrė tv3.lt pašnekovas.


Rašyti komentarą...
N
Ne visi vienodi...
2019-08-14 16:50:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visame pasaulyje taip yra ir bus... Yra žmonės kurie myli savo pasaulį ir yra žmonės kuriems nusispjauti ka gali padaryti jū išmesta šiukšlė visai ekosistemai.
Atsakyti
0

K
Kur
2019-08-14 19:46:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
sėdžiu, ten ir šiku
Atsakyti
0

S
Savanore
2019-08-16 15:53:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ta proga kviečiame visus neabejingus, o ypač - abejingus, prisijungti ir dalyvauti renginyje River Clean Up day! River Cleanup: Neris ir Nemunas rugsėjo 21 d. - eventa galite rasti Facebook e.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų