REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tam tikromis progomis, išgeriamo alkoholio kiekiai mažėja. Nors legalaus alkoholio pardavimai Lietuvoje pernai smuko, tačiau alkoholio įsigijimas užsienio valstybėse padidėjo beveik triskart.

Lietuvoje daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tam tikromis progomis, išgeriamo alkoholio kiekiai mažėja. Nors legalaus alkoholio pardavimai Lietuvoje pernai smuko, tačiau alkoholio įsigijimas užsienio valstybėse padidėjo beveik triskart.

REKLAMA

Tokius duomenis atskleidė trečią kartą Vilniaus universiteto mokslininkų Lietuvoje atliktas alkoholio vartojimo įpročių tyrimas, kurį užsakė Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

Mieliau apsiperka užsienyje

Vienam gyventojui (15+ metų amžiaus) tenkantis legalus alkoholio suvartojimas Lietuvoje 2018 m. sumažėjo 7 proc., tačiau dėl išaugusios pasienio prekybos realus vartojimo mažėjimas siekia tik 1 proc. Pernai vienam Lietuvos gyventojui teko 13,8 litrų gryno alkoholio, rodo „Spinter“ duomenys.

„Jeigu mes matuotume, kiek per metus buvo parduota alkoholinių gėrimų milijonais litrų, matome, kad alaus parduodama daugiausiai (218,5 mln. l), spiritinių gėrimų – 31,1 mln. l. Vynų iš tiesų nedidelė dalis. Be abejo, yra ir nelegalus vartojimas, atsivežama iš Latvijos, Estijos, galbūt ir iš Baltarusijos. Yra ir tie gėrimai, kaip naminės ir pilstukai“, – tyrimo pristatyme kalbėjo Vilniaus universiteto docentė dr. Vita Karpuškienė.

REKLAMA
REKLAMA

Išgerto alkoholio kiekis, kaip pastebi tyrėjai, Lietuvoje mažėja, bet vartojančių asmenų dalis nemažėja. 96 proc. apklaustųjų nurodė alkoholį vartojantys namuose, o ne baruose ar restoranuose.

REKLAMA

„Per savaitę dabar išgeriama 6,4 standartinio alkoholio vieneto. Per savaitę tai būtų 64 g grynojo alkoholio. Mažiausiai geria proginiai, jie išgeria apie 4 standartinius vienetus. Dvigubai daugiau išgeria reguliariai geriantys asmenys. Keturis kartus daugiau už proginius išgeria girtaujantys asmenys“, – sakė V. Karpuškienė.

Tyrėjai taip pat nupiešė tipinio girtaujančio Lietuvos gyventojo portretą: tai dažniausiai vyrai, didelė dalis jų – bedarbiai arba gaunantys mažas pajamas, jų išsilavinimas nėra aukštas, dauguma jų – išsiskyrę.

Kritikuoja akcizų didinimą

Alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija prasidėjo dar 2009-aisiais ir yra ilgalaikė. Tam, jog mažėjo suvartojamo alkoholio kiekis, įtaką labiausiai darė ne draudimų politika, o kultūriniai pokyčiai, diskusijos apie alkoholio žalą, išskiria V. Karpuškienė.

REKLAMA
REKLAMA

Tyrėjai respondentų prašė įvertinti, kaip jie vertina alkoholio reklamos bei įsigijimo apribojimus.

„Prasčiausiai sureagavo į akcizo padidinimą. Net ir negeriančiųjų grupė į akcizų padidėjimą sureagavo neigiamai“, – pastebėjo docentė.

Nesupranta, kad alkoholizmas – liga

44 proc. gyventojų mano, kad alkoholizmo problemos – tik alkoholikų reikalas ir yra linkę nesikišti, 66 proc. žmonių neturi pakankamai informacijos apie alkoholizmo gydymą, atskleidė tyrimas.

„Tenka pastebėti, kad alkoholio vartojimas yra kiek sumažėjęs, bet, mūsų nuomone, tai įvyko dėl šviečiamojo pobūdžio dalykų, aiškinamosios kampanijos. Bet ši aiškinamoji kampanija nelabai apėmė girtaujančių asmenų. Čia mes matome blogą dalyką, kad labai didelį kiekį alkoholio suvartoja girtaujantys asmenys, girtuokliai išgeria daugiausiai. Jie, kaip ir anksčiau, be abejo, vartoja patį pigiausią alkoholį. Beveik pusė šitų žmonių nesuvokia, kad alkoholizmas yra liga“, – pastebėjo LVK prezidentas V. Sutkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaimynai mažino akcizus

Pernai Seimas pritarė nuo šių metų kovo 1 d. 10 proc. didinti akcizų tarifą stipriems alkoholiniams gėrimams. Po šio pakeitimo valstybės biudžetas šiemet turėtų papildomai surinkti apie 5 mln. eurų pajamų.

Tačiau V. Sutkus pastebi, kad šią vasarą alkoholinių gėrimų akcizus sumažino Estija ir Latvija, o Lietuvos gyventojai laisvi važiuoti apsipirkti alkoholio būtent į kaimynines šalis, kur jis pigesnis.

„Latvijoje ir Estijoje vyksta labai aiškūs procesai – stipriųjų gėrimų akcizai yra mažinami. Tas rodo paprastą dalyką, kad Europos ekonominėje erdvėje sienų nebėra, mes esame didelės ekonominės erdvės dalis. Galima sėsti į automobilį, nuvažiuoti į Latviją, Lenkiją ir pamatyti, kaip ten yra. Ekonomiškai tai reiškia, kad šituos mokesčius – akcizus – Lietuvos gyventojai palieka kaimyninių šalių biudžetams“, – kalbėjo V. Sutkus.

REKLAMA

Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams Lietuvoje buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės, t. y. 2014–2017 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – 4 proc.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų