Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Laura (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.). Mergina pasakoja, kad 2017 m. ji baigė vidurinę mokyklą, tačiau į aukštąją mokyklą stoti nusprendė šiais metais. Mergina tvirtino, kad prieš dvejus metus abiturientai buvo apiberti pažadais, kurie dabar yra pamiršti.
Negali išpildyti svajonės
2017 m. Laura laikė baigiamuosius egzaminus ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Tais metais matematikos egzaminas nebuvo privalomas moksleiviams, kurie yra nusprendę stoti į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Tada, pasak Lauros, ir stojamieji balai buvo gerokai mažesni.
„Tuo metu abiturientams buvo žadėta, jog stojant, bet kada vėliau, reikalavimai liks tokie patys kaip 2017 metais“, – sakė Laura.
Tačiau realybė, Lauros teigimu, yra kitokia. Mergina šiemet norėjo stoti į veterinariją, tačiau valstybės nefinansuojamai vietai jos balai – per maži.
„Jeigu tais metais egzaminų neišlaikei puikiai... Norėjau tapti veterinare, o belieka tik profesinio rengimo centras“, – apgailestavo mergina.
Laura tvirtina, kad dėl šios situacijos kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
„Atsakymas buvo tik vienas: „Jus turėjo perspėti 2017 metais, privalėjote žinot, nieko negalime padėt". Niekada nebuvo minčių emigruoti, bet mokslas užsienyje yra kur kas prieinamesnis, nei tėvynėje“, – tvirtino mergina.
Nepatenkinti gali perlaikyti vėliau
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai portalui tv3.lt teigė, kad bendrai visiems stojantiesiems galioja ta pati priėmimo tvarka, kuri buvo, kai jie baigė mokyklą. Ministerijos atsakyme tvirtinama, kad visiems pretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas taikomi jų mokyklos baigimo metais galioję minimalūs reikalavimai.
2017 m., kai mokyklą baigė Laura, norint pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą reikėjo būti išlaikius lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, stojant į universitetus, arba mokyklinį brandos egzaminą, stojant į kolegijas. Taip pat buvo būtinas užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą, ne žemesniu nei B1 lygiu, ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. Matematikos egzaminas nebuvo būtinas stojantį menų specialybes.
„Reikalavimus į valstybės nefinansuojamas studijų vietas kasmet tvirtina aukštosios mokyklos savo priėmimo taisyklėse, valstybė kol kas nustato reikalavimus tik valstybės finansuojamoms studijų vietoms“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Pasak ministerijos atstovų, nors anksčiau mokyklą baigusiesiems taikomi tų metų minimalūs reikalavimai, tačiau visi jie dalyvauja bendrame konkurse ir su šių metų abiturientais, kurie turi atitikti šių metų jiems nustatytus minimalius reikalavimus.
„Jei nepasiseka gerai išlaikyti egzamino mokyklos baigimo metais, galima perlaikyti vėliau ir, turint geresnius rezultatus, pretenduoti į norimą studijų vietą“, – dėstė ministerijos atstovai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, visi reikalavimai stojantiesiems patvirtinami ir paskelbiami prieš dvejus metus iki priėmimo, kad mokiniai dar būdami dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje iš anksto žinotų ir atitinkamai pasirinktų mokomuosius dalykus, egzaminus.
