REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiomis dienomis Lietuvą stebina unikalus, vos kelias dienas trunkantis reiškinys – lašalų tuoktuvės. Milijonai mažyčių sparnuotų vabzdžių skrenda į šviesą ir žūdami krenta ant upių krantinių ir tiltų. Ir nors vaizdas labai gražus akiai, pareigūnai perspėja tomis paromis vairuoti atsargiai – mat kelio danga gali būti slidi kaip žiemą.

Šiomis dienomis Lietuvą stebina unikalus, vos kelias dienas trunkantis reiškinys – lašalų tuoktuvės. Milijonai mažyčių sparnuotų vabzdžių skrenda į šviesą ir žūdami krenta ant upių krantinių ir tiltų. Ir nors vaizdas labai gražus akiai, pareigūnai perspėja tomis paromis vairuoti atsargiai – mat kelio danga gali būti slidi kaip žiemą.

REKLAMA

„Jie skrenda į tą lempą tarsi tai būtų mėnulio raibuliuojantis vanduo, bet labai ryškus, ryškesnis negu mėnulio, ir jie puola į tą lempą ir žūsta. Per savo tuos šokius, per savo tą ieškojimą, nes jiems būdingas tas poravimosi šokis, kai pakyla nusileidžia virš vandens ir jie reaguoja į tą vandens raibuliavimą ir čia juos išmuša tos ryškios šviesos“, – pasakoja entomologė dr. Jolanta Rimšaitė.

Tiltai nuo gausybės vabzdžių tampa tokie slidūs, tarsi padengti ledu, tad jais važiuoti tampa labai pavojinga. Policijos pareigūnai ragina šiomis naktimis lėtinti greitį ant tiltų, įspėjimus dalina ir gamtininkai.

REKLAMA
REKLAMA

„Jie yra slidūs, tie kūneliai ir reikia labai atsargiai važiuoti tokiose vietose, nes slystama kaip per sniegą, ir atrodo, kaip sniegas, ir nieko negali padaryt“, – pasakoja entomologė.

REKLAMA

Įprastai patelės numiršta kiaušinėlius padėjusios į vandenį, tad bėda ir žvejams – žuvys tiek persisotinusios, kad net kibti nenori.

„Reikia įsivaizduot kokia biomasė yra vandenį, juk dar ir lervos ne visos išgyvena, tai kokią dalį sudaro mitybos žuvų“, – atskleidžia entomologė.

Tokius lašalų šokius šią savaitę stebi ir jonaviškiai. Būriais į šviesą skrendantys vabzdžiai, jau už kelių akimirkų nukloja žemę.

Tiesa, po nakties darbo atsiranda miesto tvarkymo skyriui – mat nuo kelio vabzdžius reikia nušluoti.

O štai įmonės „Jonavos paslaugos“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovas sako, kad šią savaitę dirba net sustiprintos pajėgos. Specialistas pamena ir metus, kai šiuos mažutėlius vabzdžius tekdavo semti kastuvais.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo keturių valandų ryto su šluota, kad galėtume gatvę nušluoti, šaligatvius, takus pėsčiųjų palei tiltą, kur jų būna labai daug.

Su kastuvais net kasėm, nes šluotos nepaėmė tos mechanizuotos, kur šluojam gatves, nes sluoksnis buvo gal 5 cm, čia gal prieš tris metus atsimenu“, – pasakoja Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Rimvydas Aulasevičius.

O štai dabar jie net imasi atsargos priemonių, kad tik kuo mažiau vabzdžiai pridarytų problemų.

„Pirmą naktį ryte valytoja pranešė šeštą valandą, kad jau tiltas, lašalų yra, bet po tiltu buvo šiemet daugiausiai… tai aš buvau nuvažiavęs buvo gal 3 cm storis, tai Atjungiam nuo tilto šviesą ant nakties, nes į šviesą jie labai puola“,– pasakoja R. Aulasevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gamtininkai sako, kad būtent taip ir derėtų elgtis.

„Kitur bandoma, kad nuo tiltų nuleidžiami žibintai, stiprios šviesos į vandenį ir tada juos atitraukia nuo tų miesto šviesų, mes va pravažiavome Gariūnų tiltą, ten šviesos išjungtos, buv, nežinau ar atsitiktinumas, bet ten jau nieko nebuvo “, – teigia entomologė dr. Jolanta Rimšaitė.

Beje lašalus galima vadinti vandens kokybės indikatoriumi, jie jautrūs toksinams ir reiklūs deguoniui, tad ten, kur veisiasi lašalai, vanduo tikrai yra gan geros kokybės. Lietuvoje yra apie 60 lašalų rūšių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų