REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
32
Gitano Nausėdos tėvas Fotodiena/Arnas Strumila

Šiandien Lietuvai ypatinga diena. Gitanas Nausėda tapo šalies prezidentu. Atsakomybė ir dėmesys užgriuvo ne tik jį, bet ir visą šeimą. 

32

Šiandien Lietuvai ypatinga diena. Gitanas Nausėda tapo šalies prezidentu. Atsakomybė ir dėmesys užgriuvo ne tik jį, bet ir visą šeimą. 

REKLAMA

Štai nuo pat ryto fotografų, žurnalistų ir smalsuosių akys krypo į Dianą Nausėdienę bei G.Nausėdos dukras Ugnę ir Gedailę. 

Į šv. Mišias atvyko ir prezidento tėvas Antanas Nausėda (90). Vyras niekada neslėpė, kad palaiko savo sūnų visais gyvenimo atvejais. 

Prezidento tėvas sūnų stebėjo ir presidentūros aikštėje, kai naujasis šalies vadovas su žmona mojavo iš balkono. Su ašaromis akyse bei pasididžiavimu, vyras žvelgė į savo sūnų negalėdamas sulaikyti emocijų. 

Mišių metu jis sėdėjo pirmose eilėse už pirmosios šalies poros. 

Ši šventė yra vienas ypatingesnių renginių valstybės gyvenime, jis vyksta tik kas penkerius metus. „Tai labai iškilmingas ir svarbus renginys. Jis taip pat privalo būti gražus, atitikti protokolo reikalavimus“, – sako protokolo specialistas Arminas Lydeka. Anot jo, visus inauguracinius renginius galima padalyti į dvi dalis. Viena dalis protokoliniai teisiniai renginiai, o kita – protokoliniai šventiniai renginiai.

REKLAMA
REKLAMA

Protokoliniai teisiniai renginiai reiškia, kad yra teisės aktai, kuriuos turi atitikti šie renginiai. Jei to nebus, inauguracija bus negaliojanti.

„Pirmiausia yra priesaikos davimas, tai vienas pagrindinių inauguracijos renginių. Nuo tos akimirkos, kai prezidentas prisiekia jis pradeda eiti pareigas. Iki tos akimirkos pareigas eina buvęs prezidentas. Priesaikos momentas yra visos inauguracijos kertinis akmuo, priesaika duodama Seime. Ją priima Konstitucinio Teismo pirmininkas“, – pasakojo specialistas.

REKLAMA

Kitas svarbus momentas – naujai išrinkto ir prisiekusio prezidento apdovanojimas pagrindiniu valstybės ordinu, tai yra – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Jį uždeda Seimo pirmininkas. Tai prezidento regalija. Atkūrus nepriklausomybę tokia tradicija atsirado ne išsyk, įstatymas dėl jos įteikimo buvo priimtas vėliau.

Trečias momentas yra prezidentinės vėliavos iškėlimas. Tam, kad naujoji prezidentinė vėliava būtų iškelta privalu nuimti senąją. Pagal tradiciją senoji vėliava atiduodama kadenciją baigiančiam šalies vadovui. Tai palydi salvės, pabūklų šūviai ir kiti iškilmingi protokoliniai – kariniai gestai.

Ir paskutinis momentas yra Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas. Taip daroma pripažįstant, kad atsirado naujas valstybės vadovas, todėl grąžinami įgaliojimai tikintis, kad jie vėl bus suteikti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų