„Pasikeitė pamainos, dirbusius naktį pakeitė nauji, pailsėję žmonės. Šiuo metu situacija yra labai kontroliuojama, vėjas sumažėjo, todėl realiai dūmų beveik nėra. Yra likę pavieniai, nedideli gaisro židiniai, bet lokalizacijos kol kas neskelbiame“, – BNS sakė įvyko likvidavimo vadovas Vaidas Masiliauskas.
Pasak jo, šiuo metu gaisrą gesina 15 ugniagesių autocisternų ir apie 50 ugniagesių.
Penktadienio vakarą gaisrą gesinti padėjo ir du Latvijos ir Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai su gaisro gesinimo įranga.
„Pirmiausiai darbavosi Latvijos sraigtasparnis, vėliau prie gaisro gesinimo prisijungė ir Lietuvos sraigtasparnis. Šiandien sraigtasparnių tikriausiai nenaudosime, bent jau šiuo metu to neplanuojame“, – teigė V. Masiliauskas.
Pasak jo, lokalizuoti gaisrą tikimasi šeštadienį.
Gaisras Traksėdžių durpyne kilo penktadienio popietę, ugnis liepsnojo maždaug 12 hektarų plote. Degantis durpynas yra eksploatuojamoji unikalios Nemuno deltos regioniniam parkui priklausančios Aukštumalos pelkės dalis. Ši aukštapelkė yra viena didžiausių Lietuvoje.
Gaisras čia buvo kilęs 2011 metais. Tuo metu buvo sunaikinta Aukštumalos pelkės ekosistema. Buvo nuniokotas kelių šimtų hektarų plotas.
Gaisrą gesina tarptautinės pajėgos
Prie Traksėdžių durpyne Šilutės rajone penktadienį kilusio gaisro gesinimo prisijungė ir Latvijos kariuomenės sraigtasparnis.
„Latviai atvyko su sraigtasparniu Mi-8 su gesinimo įranga. Maždaug apie septintą vakaro jie jau buvo vietoje ir jau keletą kartų pylė vandenį ant gaisro židinio“, – BNS sakė Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis.
Pagalba skirta tarpininkaujant Lietuvos krašto apsaugos ir Latvijos gynybos ministerijoms.
Atsižvelgiant į PAGD budėtojo prašymą ir skubos tvarka atlikus visas orlaivio paruošimo darbui technines procedūras iš II-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Kaune į gaisro vietą Šilutės rajone, apie 22.00 val. atskrido ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su gaisrų gesinimo įranga.
Kol kas apie gaisro lokalizavimą žinių nėra – ugnis liepsnoja tame pačiame 12 hektarų plote. Įvykio vietoje budi medikai ir policijos pareigūnai.
Pranešimas apie gaisrą Šyšgirių kaimo durpyne gautas 13.13 valandą.
Per gaisrą jau sudegė du įmonei priklausantys traktoriai.
Gaisrą valdyti ypač sunku
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas praneša, kad jau paskelbta ekstremali situacija.
Ugnį suvaldyti itin sunku. Gaisras sparčiai plinta, todėl ugniagesių pajėgos bei technika telkiama iš visos šalies. Lietuvos kariuomenė suteikė ugniagesiams sraigtasparnį žvalgybos darbams.
„Apsunkina vėjas, sausra…. galėjo ir paukštis pamesti kokį stiklą“, – teigia Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas.
Šiame durpyne tai jau nebe pirmas gaisras. 2011 metais ugnis jame sunaikino Aukštumalos pelkės ekosistemą. Tuomet ugniagesiai gaisrą įveikė per savaitę.
Nė vienas kariuomenės sraigtasparnių nepajėgūs kilti gesinti gaisro
Nors Lietuvos kariuomenė turi tris sraigtasparnius Mi-8, galinčius vykdyti gaisrų gesinimą, šiuo metu nė vienas iš jų negali vykti į Šilutės rajoną gesinti gaisro.
„Lietuvos kariuomenė naudoja tris sraigtasparnius Mi-8, tik šiuo metu vienam sraigtasparniui po 100 valandų darbo ore atliekama privaloma techninė apžiūra, o du iš trijų sraigtasparnių negali skristi dėl atliekamo remonto“, – sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Vytenis Miliušas.
Mi-8 yra aprūpinti „Bambi Bucket“ tipo vandens paėmimo įranga, kuria vienu kartu galima pasemti daugiau nei 2,5 tūkst. litrų vandens.
Nors kariuomenė taip pat turi sraigtasparnius „Dauphin“ (kuris šiuo metu vykdo žvalgybą), o pasieniečiai – „Eurocopter“, jie negali atlikti gaisrų gesinimo funkcijos.
Nuo dūmų sunku kvėpuoti
Kintų seniūnas Antanas Kližentis kalbėdamas su BNS anksčiau prisiminė, kad gaisras šiame durpyne yra kilęs prieš daugiau kaip dešimtmetį. Tuomet ilgai trukusio gaisro metu vėjas keitė kryptį, todėl gyventojai būdavo įspėjami užsisandarinti namus.
Didėlė grėsmė augmenijai ir gyvūnijai
Degantis durpynas yra eksploatuojamoji Aukštumalos pelkės dalis. Pasak Nemuno deltos regioninio parko vadovo Žilvino Čėsnos, jeigu ugnis pasiektų aukštapelkę, nuostolius patirtų tiek augmenija, tiek gyvūnija.
„Tai viena didžiausių aukštapelkių Lietuvoje, garsi visame pasaulyje kaip pelkėtyros mokslo atsiradimo vieta. Pelkė išskirtinė savo rūšimis: čia yra į Raudonąją knygą įrašyta tyrulinė erika, patys kiminai (reti augalai) yra labai svarbus dalykas“, – sakė Ž. Čėsna.
„Tikimės, kad ugnis nepasieks mūsų draustinio. Tikimės, kad nebus 2011 metų scenarijaus. Gaila, kad apskritai kilo gaisras, tikimės, kad žala nebus didelė“, – teigė parko vadovas.
Pasak Ž. Čėsnos, aukštapelkė kartu su eksploatuojama dalimi užima maždaug 2 tūkst. hektarų plotą. Aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net penkios įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą.
Situacija valdoma
Situacija dėl gaisro Traksėdžių durpyne yra valdoma, teigia Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.
„Situacija pilnai valdoma. Šešių–aštuonių valandų bėgyje tikimasi gaisrą suvaldyti“, – sakė meras.
Jis sakė, kad 2 kilometrai nuo gaisro židinio esančios sodybos gyventojams pasiūlyta evakuotis, o Šilutėje ir priemiesčiuose respiratorius gali pasiimti kiekvienas norintis, taip pat rekomenduojama nevaikščioti lauke, užsidaryti namų langus ir duris.
„Yra Traksėdžiuose valdymo centras, jeigu reikia respiratoriaus, jie yra privežami“, – teigė V. Laurinaitis.
