Manoma, kad visame pasaulyje daugiau nei 186 mln. žmonių kenčia nuo nevaisingumo. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis teigiama, kad moterų nevaisingumas užima penktąją vietą tarp rimčiausių globalinių negalių.
„PSO, siekdama tobulinti nevaisingumo prevencijos ir gydymo metodikas, atliko pasaulinę demografinių ir reprodukcijos tyrimų, vykdytų 1990–2010 m. laikotarpiu, analizę, kurios metu nustatė, kad su vaisingumo sutrikimais susiduria kas septinta vaisingo amžiaus (20–44 metų) pora Vakarų pasaulyje ir viena iš keturių porų besivystančiose šalyse“, – sakė VUL Santaros klinikų Vaisingumo centro gydytoja akušerė-ginekologė Raminta Baušytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad naujausiais, 2018 m. Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (angl. ESHRE) paskelbtais duomenimis, viena iš šešių porų pasaulyje bent vieną kartą per savo vaisingą amžių susiduria su šiais sutrikimais.
Visgi kalbėdamas apie nevaisingumo mastus akušeris-ginekologas, vaisingumo specialistas Rolandas Žiobakas neslėpė, kad tiksliai pasakyti, kiek ši problema auga, ne taip paprasta.
„Taip yra todėl, kad viešai skelbiama statistika nebūtinai atspindi realią situaciją – juk nebūtinai visos poros, kurioms nepavyksta pastoti, kreipiasi į specialistus, ar yra įtraukiamos į statistikos registrus.
Pora šiaip pradedama tirti bei gydyti tada, kai nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, negali pastoti ilgiau kaip per vienerius metus. Abiejų partnerių ištyrimas pradedamas vienu metu“, – aiškino jis.
Kas lemia nevaisingumą?
Kaip teigia specialistai, 20–30 proc. poros nevaisingumą lemia vyrų sveikatos problemos, moterų – 20–35 proc., abiejų partnerių – 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų. Visgi 10–20 proc. atvejų nevaisingumo priežasčių nustatyti nepavyksta.
Apibūdindamas pagrindines nevaisingumo priežastis R. Žiobakas pabrėžė, kad jos pirmiausia susijusios su šiuolaikiniu gyvenimo būdu.
„Žmonės yra neatsparūs negailestingai tiksinčiam biologiniam laikrodžiui, bei įvairiems aplinkos faktoriams – užterštumui, vis didesniam endokrininę sistemą trikdančių cheminių medžiagų naudojimui ir jų sukeliamam poveikiui. Dėl ekonominių ir kitų sumetimų šeimos kuriamos vis vėlesniame amžiuje, vaikų planavimas nukeliamas. Sulaukusi 40 metų amžiaus pastoti geba kas trečia sveika moteris.
Vaisingumo mažėjimas yra susijęs ir su ilgesnį laiką kartu gyvenančios poros retesniais lytiniais santykiais bei kontracepcijos naudojimu. Be to, senstant mažėja funkcinis kiaušidžių rezervas, dėl kiaušidžių senėjimo blogėja kiaušialąsčių kokybė ir dažniau pasitaiko chromosomų anomalijų atvejų, o tai susiję su dažnesniais nesivystančio nėštumo ar savaiminio persileidimo atvejais“, – dėstė medikas.
Sparčiai prastėja spermos kokybė
Tačiau kalbėdami atskirai apie moterų ir vyrų vaisingumo sutrikimų pokyčius, specialistai pastebi tam tikrų skirtumų.
„Minėto PSO tyrimo metu buvo nustatyta, kad moterų vaisingumo sutrikimų dažnis išliko aukštas, tačiau ganėtinai panašus per visą dvidešimtmetį ir tokia tendencija tęsiasi toliau. Tačiau visame pasaulyje stebimas spartus vyrų spermos rodiklių prastėjimas“, – kalbėjo R. Baušytė.
Ji pabrėžė, kad žymiai blogėjantys vyrų spermogramos rodikliai yra itin rimta problema visame pasaulyje: „Didelės apimties tyrime, kuris buvo vykdytas Šiaurės Amerikoje, Europoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje, nustatyta, kad spermatozoidų kiekis vyrų spermoje nuo 1973–2011 m. sumažėjo 50–60 proc.
Dar daugiau, toliau stebimas spermatozoidų kiekio mažėjimas vyrų spermoje apie 1,4 proc. kiekvienais metais. Nors vyrų spermogramos pokyčių negalima tiesiogiai sieti su jų vaisingumu (juo labiau kad galutiniam atsakymui pateikti reikalingas keleto parametrų vertinimas), tačiau tendencijos iš tiesų yra neigiamos ir verčiančios sunerimti.“
Apvaisinti gebės mažuma
Savo ruožtu R. Žiobakas atkreipė dėmesį, kad minėtojo tyrimo autoriaus nuomone, lieka labai mažai abejonių, kad išvardinti pokyčiai susiję su aplinkos užterštumu ir gyvenimo būdo poveikiu.
„Tad mokslininkai yra skatinami atlikti daugiau tyrimų, įrodančių tokių hormoninę reguliaciją sutrikdančių cheminių medžiagų kaip pesticidai, poveikį vyrų reprodukcinei sistemai.
To paties autoriaus atlikto tyrimo, publikuoto 1992 metais, duomenimis, 1938–1991 m. spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo 40 proc. Šiame tyrime dalyvavo 15000 vyrų. Pagal teorinę statistinę prognozę daroma prielaida, jog jeigu tokios tendencijos išliks ir ateityje, dar po 50 metų vyrų, gebančių natūraliai apvaisinti sveiką partnerę, taps mažuma“, – kalbėjo gydytojas.
Vyriškumą žudo cheminiai junginiai?
R. Baušytės pastebėjimu, spermatozoidų vyrų spermos kiekyje mažėjimo problemą taip pat gilina tai, kad kol kas nėra galutinai aiškios tokius pokyčius lėmusios priežastys ir kad kol kas nėra sukurta realių efektyvių vyrų spermos gerinimo metodų.
„Vienintelėmis išeitimis ir toliau lieka pagalbinio apvaisinimo ne mėgintuvėlyje (intrauterine inseminacija) arba pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros“, – sakė ji.
Tačiau R. Žiobakas pabrėžė vis garsiau keliamą apie aplinkoje kasdien naudojamų chemikalų keliamą grėsmę.
„Kaip cheminiai junginiai, vartojami kasdieniame gyvenime, veikia mūsų organizmą? Mūsų organizmas endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas – bisfenolį A, parabenus, ftalatus ir kitas, atpažįsta kaip savus natūralius hormonus, ir įtraukia jas į hormoninės sistemos veiklą. Tačiau šios svetimos medžiagos neatlieka organizmui įprastų hormoninių funkcijų, o priešingai – po truputį pažeidžia visą endokrininės sistemos veiklą, blokuodamos hormonų receptorius, sužadindamos tam tikram gyvenimo laikotarpiui nebūdingus procesus arba, atvirkščiai – slopinant organizmo signalus pradėti veikti. Dėl šių priežasčių padidėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, žmonės tampa nevaisingi“, – sakė jis.
Gydytojas paaiškino, kad šių kenksmingų medžiagų yra plastiko gaminiuose, vaikų ir suaugusių higienos reikmenyse, odos priežiūros produktuose, kosmetikoje, maisto pakuotėse, žaisluose, balduose, tekstilės gaminiuose ir rūbuose, elektronikos įrangoje ir kt.
„Nustatyta, kad net labai nedideli endokrininę sistemą ardančių medžiagų kiekiai kenkia moters gimdoje besiformuojančiam vaisiui, kūdikiams, paaugliams brendimo laikotarpiu, moterims nėštumo ir menopauzės laikotarpiu“, – pabrėžė medikas.
Vienintelė išeitis – pagalbinis apvaisinimas
Anot R. Baušytės, paskutiniu metu visame pasaulyje stebima stipriai padidėjusi vaisingumo sutrikimų gydymo paslaugų paklausa.
„Lietuvoje vaisingumo sutrikimų tema demografiniu požiūriu vis dar išlieka mažai tyrinėta. Vis dėlto kai kurių mokslininkų teigimu nevaisingų porų skaičius Lietuvoje gali sudaryti apie 15 proc. populiacijos. Remiantis Higienos instituto duomenimis, pastebimas ženklus sergamumo nevaisingumu augimas. Per pastaruosius penkerius metus moterų nevaisingumo atvejų padaugėjo beveik 1,5 karto, o vyrų – daugiau nei 2,5 karto“, – komentavo R. Baušytė.
Pagalbinio apvaisinimo būdu Lietuvoje per dvejus metus gimė jau 521 kūdikis. Nuo 2017 metų balandžio iki 2019 metų balandžio naujagimių susilaukė 398 moterys. Po vieną mažylį gimė 283 poroms, 107 poros susilaukė dvynukų, o aštuonios poros – trynukų.
Gydytoja pasidžiaugė, kad 2016 metais priimtas įsakymas dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos padėjo sumažinti finansinę naštą, kurią anksčiau pilnai savo asmeninėmis lėšomis turėjo padengti pacientai.
„Taip pat įsikūrė nauji gydymo centrai bei pasipildė nevaisingumo specialistų gretos. Trečia, nuolat didėja patirtis vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo, vaisingumo išsaugojimo srityse bei gerėja medicinos technologijos“, – sakė R. Baušytė.
Ji pridūrė, kad besiplečianti pasaulėžiūra, vis dažniau vykstančios diskusijos šia tema visuomenėje, didesnis apie tai išdrįstančių prabilti porų ratas artimoje aplinkoje, sumažino šios ligos stigmatizaciją bei paskatino vaisingumo sutrikimų turinčius asmenis ieškoti pagalbos.
„Taip pat svarbu žinoti, kad šiuo metu Lietuvoje teikiamos ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos onkologinėmis bei retomis ligomis sergančioms vaikams, paaugliams bei suaugusiems, todėl sužinojus ligos diagnozę, pacientas ir jo artimieji turėtų ne tik susikoncentruoti į dabartinę situaciją, tai yra pagrindinės ligos gydymą, bet ir pagalvoti apie ateitį bei kreiptis atitinkamos pagalbos, nes dėl sparčios medicinos pažangos išgyvenamumo bei grįžimo į pilnavertį gyvenimą tikimybės nuolat didėja“, – sakė ji.
Kaip sumažinti nevaisingumo riziką
„Pirmiausia, tiek moterys, tiek vyrai turi reguliariai tikrintis savo sveikatą. Pavyzdžiui, kiekviena mergina ir moteris pas gydytoją akušerį-ginekologą profilaktiškai turėtų apsilankyti bent kartą per vienerius metus, atlikti rekomenduojamus tyrimus (tyrimus dėl lytinių ir skydliaukės hormonų, lytiškai plintančių infekcijų, gimdos kaklelio patologijos ir kitus), o atsiradus nusiskundimams, neatidėlioti vizito.
Be abejo, vaisingumui įtaką daro ir bendrajai savijautai svarbūs veiksniai, todėl kiekvienas turėtų pasirūpinti visaverte subalansuota mityba, atsisakyti žalingų įpročių, stengtis palaikyti normalų kūno svorį, fizinį aktyvumą, vengti streso, žinoti informaciją apie savo ir šeimos ligas bei skirtą gydymą.
Taip pat nors kiekviena pora vaikučių susilaukimą planuoja individualiai ir niekas tam negali daryti įtakos, svarbu atsiminti, kad tikimybė pastoti itin siejasi su moterų amžiumi, o jų vaisingumas pamažu pradeda mažėti nuo 30-ies metų amžiaus ir ypač ryškiai po 35-ių metų amžiaus“, – patarė gydytoja.
