REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime.

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime.

REKLAMA

Europos Sąjungos (ES) tarnyba palygino kiekvienos šalies narės prekių ir paslaugų kainas. Tarp lygintų kategorijų: maistas, alkoholis ir tabakas, drabužiai ir avalynė, restoranai ir viešbučiai, laisvalaikis ir kultūra, telekomunikacijos, transportas, baldai ir kilimai bei būstas ir komunalinės išlaidos.

Į palyginimą įtraukos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, tarp jų be ES šalių – Šveicarija, Norvegija ir Islandija.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau lietuviai, panašu, neskuba džiaugtis šaliai palankia statistika ir tikina, kad įvairių prekių kainos Lietuvoje – kur kas didesnės, nei teigiama.

REKLAMA

„Mano emigravusi pussesere kaskart grįžusi į Lietuvą iš Anglijos būna šoke nuo maisto kainų“, „Maistas beveik tiek pat kainuoja kaip ir Jungtinėje Karalystėje“, „Apie maistą Lietuvoje tai truputį vėjai, kainos daugmaž kaip Airijoje, kai kas net truputį brangiau. Automobiliai, jei imti naudotus tų pačių metų, Airijoje žymiai pigiau. Kažkokia niekinė statistika...“, „Kam reikalinga tokia statistika, kuri nieko neparodo kaip iš tikrųjų yra“, – dėl paskelbtos statistikos interneto forume „Reddit“ piktinosi lietuviai internautai.

REKLAMA
REKLAMA

Beveik visur mokame mažiau

Pagal maisto kainas ES vienareikšmiškai pirmauja Šveicarija, kur maisto kainos net 63,6 proc. viršija ES vidurkį. Mažiausios kainos – Rumunijoje, kur kainos 34,6 proc. mažesnės nei vidutiniškai ES. Lietuvoje maisto kainos 20,4 proc. mažesnės nei ES vidurkis, reitinge nuo brangiausių iki pigiausių valstybių esame ketvirti nuo galo.

Alkoholis ir tabakas tarp ELPA narių brangiausias Norvegijoje, čia šie gaminiai kainuoja 126,1 proc. brangiau nei ES vidurkis. Pigiausia – Bulgarijoje, kur alkoholis ir tabakas kainuoja 41,8 proc. pigiau nei ES vidurkis. Lietuvoje šios prekės kainuoja 23,5 proc. pigiau nei vidutiniškai ES.

Būsto nuoma bei išlaidos komunaliniams mokesčiams daugiausiai kainuoja šveicarams, jie moka 73,9 proc. daugiau nei ES vidurkis. Mažiausiai moka bulgarai, jie už būstus ir komunalines išlaidas moka 66,9 proc. mažiau nei ES vidurkis. Tuo metu lietuviai – 57,4 proc. mažiau nei vidutiniškai ES.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pigiau nei ES vidurkis lietuviams kainuoja ir baldai bei kilimai, už šias prekes mokame 22,5 proc. mažiau nei ES vidurkis. Daugiausiai moka Liuksemburgo gyventojai (20,6 proc. daugiau nei ES vidurkis), mažiausiai – bulgarai (51,2 proc. mažiau nei ES vidurkis).

Lietuviai – vieni mažiausiai ES išleidžiančių asmeniniams automobiliams (16,4 proc. mažiau nei ES vidurkis). Daugiausiai šioje kategorijoje išleidžia danai (40,5 proc. daugiau nei ES vidurkis), mažiausiai – slovakai (20,1 proc. mažiau nei vidutiniškai ES).

Traukiniai, autobusai ir kitos transporto priemonės ES daugiausiai kainuoja Islandams, kurie moka 44,5 proc. daugiau nei ES vidurkis. Pigiausiai transportas atsieina bulgarams – 52,6 proc. mažiau ES vidurkio. Lietuviai už transportą moka 37,6 proc. mažiau nei ES vidurkis.

REKLAMA

Lietuviai – bene mažiausiai moka už telekomunikacijos paslaugas, telefonus bei internetą – 39,2 proc. mažiau nei ES vidurkis. Daugiausiai šios prekės kainuoja graikams, mokantiems 57,6 proc. daugiau nei vidutiniškai ES, mažiausiai – lenkams, mokantiems 55,2 proc. mažiau nei ES vidurkis.

Poilsis ir kultūra brangiausiai kainuoja islandams, kurie moka 64,7 proc. daugiau nei ES vidurkis, pigiausiai – rumunams, kurie moka 41,6 proc. mažiau nei vidutiniškai ES. Lietuviai už kultūrą ir poilsį moka 28 proc. mažiau nei ES vidurkis.

Brangiausiai viešbučiai ir restoranai kainuoja islandams, kurie moka 76,1 proc. daugiau nei ES vidurkis. Mažiausiai ši prabanga kainuoja bulgarams, mokantiems 53,4 proc. mažiau nei ES vidurkis. Lietuviai už viešbučius ir restoranus moka 28,6 proc. mažiau nei vidutiniškai ES.

REKLAMA

Brangiau – tik drabužiai ir avalynė

Vis tik vienoje kategorijoje Lietuva perkopia ES vidurkio kainas, tai aprangos ir avalynės kainos. Lietuviai moka 5,3 proc. daugiau nei vidutiniškai ES. Daugiausiai šios prekės kainuoja Islandijoje (49,9 proc. brangiau nei ES vidurkis), mažiausiai – Bulgarijoje (22,2 proc. mažiau nei ES vidurkis).

Tokį kainos išskirtinumą „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas vadina susiklosčiusiu istoriškai dėl gana nedidelės konkurencijos šiame sektoriuje Lietuvoje.

„Dėl to ir kainos vidutiniškai yra didesnės nei kitose šalyse. Bendrai rinka nėra labai didelė naujų drabužių, dalis lietuvių vis dar perka dėvėtus drabužius arba apskritai nedaug perka, tai nėra tos masto ekonomijos. Tai konkurencija ir masto ekonomija – du dalykai, kurie lemia“, – tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuviai neskuba džiaugtis

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pripažįsta, kad pagal galimybes įpirkti prekes ir paslaugas Lietuva gerokai lenkia visas Vidurio ir Rytų Europos šalis Graikiją, Portugaliją bei Slovėniją ir pasivijo Ispaniją. Čia pat jis atsako į klausimą, kodėl taip yra, jei Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažesnis nei daugelyje šių šalių.

„Tam yra kelios priežastys: mažesnės kainos, ypač paslaugų; daug pajamų gaunamų ne už samdomą darbą ir jos ne visada pilnai deklaruojamos (verslo liudijimai, individualios veiklos pažymos); daug paslaugų gyventojai gauna nemokamai arba beveik nemokamai iš valstybės (švietimas, sveikatos apsauga) arba iš labdaros ir paramos organizacijų. Taip, nemokamų paslaugų kokybės ir prieinamumo gerėjimui yra daug erdvės, bet esmė nesikeičia – žolė pas kaimynus nėra žalesnė, net jei žiūrint per tvorą atrodo kitaip“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė N. Mačiulis.

REKLAMA

Neigiamą gyventojų požiūrį į pateiktą statistiką Ž. Mauricas aiškina palyginimu – emigrantai paprastai apsiperka pigesnėse parduotuvėse, o jas lygina ne su tokiomis pigiomis lietuviškomis.

„Maisto mažmeninė rinka yra pakankamai vienalytė Lietuvoje, nėra labai didelio skirtumo tarp aukštesnio ir žemesnio segmento parduotuvių. Todėl žemiausio segmento kainos Lietuvoje nėra žemesnės nei Jungtinėje Karalystėje. Be to, emigrantai dažniausiai apsiperka žemesnio segmento parduotuvėse ir lygina kainas su Lietuvos, kur yra vidutinio ar vienodo segmento. Jeigu nueiti į „Sainsbury‘s“ ar kur kitus, tai ten žymiai brangiau, nepalyginamai“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų