REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gyvenate nuomojamame bute, sąžiningai mokate pinigus šeimininkui, tačiau jus bet kada gali išmesti į gatvę. Viena į sostinę atvykusi studentė gyvena nežinioje ir nerimauja, nes jos buto šeimininkė nesutinka atlikti paprasto formalumo. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad tokioje situacijoje nudegti gali abi pusės.

Gyvenate nuomojamame bute, sąžiningai mokate pinigus šeimininkui, tačiau jus bet kada gali išmesti į gatvę. Viena į sostinę atvykusi studentė gyvena nežinioje ir nerimauja, nes jos buto šeimininkė nesutinka atlikti paprasto formalumo. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad tokioje situacijoje nudegti gali abi pusės.

REKLAMA

Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Kamilė (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.). Į Vilnių atsikrausčiusi studentė su drauge išsinuomavo butą, sumokėjo užstatą, tačiau būsto šeimininkė užsivėrė tylos siena, kai merginos paprašė pasirašyti nuomos sutartį.

Norėjo jaustis saugiai

Kamilė su drauge nenorėjo gyventi bendrabutyje, tad skelbimų portale rado butą, kaip pati sako, už normalią kainą.

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmiausia su šeimininke kalbėjome telefonu. Ji neišsigando, kad mes studentės ir sutiko dviem merginoms išnuomoti butą. Mes susitikome apžiūrėti, viskas tiko iš karto ir aš pasakiau, kad imsime. Po savaitės aš nuvažiavau sumokėti užstato, kuris yra dviejų mėnesių nuomos kaina“, – pasakojo mergina.

REKLAMA

Kamilė iš savo artimiausių žmonių buvo girdėjusi raginimą pasirašyti nuomos sutartį. Mergina nustebo, kad šeimininkė pati neparodė iniciatyvos dėl sutarties sudarymo.

„Aš jau buvau sumokėjus užstatą. Aišku, gal ir kvailai padariau, kad tiesiog daviau pinigus nepažįstamam žmogui. Bet pokalbio pabaigoje aš užsiminiau, kaip dėl sutarties? Ta moteris akivaizdžiai pasimetė. Neatrodė kažkaip kelianti nepasitikėjimą, bet ji paklausė, kam man jos reikia“, – prisiminė Kamilė.

Mergina svarsto, kad galbūt šeimininkė nenorėjo sudaryti sutarties, nes būstas nuomojamas nelegaliai ir jo šeimininkė nemoka mokesčių valstybei. Tačiau skaitytoja norėjo pasirašyti sutartį tam, kad jaustųsi saugiai. Kaip pati sako – kad nebūtų taip, kad bet kurią dieną galėtų būti iškraustyta.

REKLAMA
REKLAMA

Kamilė suprato, kad buto šeimininkė niekada nebuvo pasirašiusi tokio tipo sutarties, tad pasiūlė, kad ji su tėvų pagalba pasidomės, kokia yra standartinė tokios sutarties forma, duos šeimininkei kopiją, kad ji peržvelgtų, ir tada abi šalys pasirašytų.

Šeimininkė sutiko ir Kamilė parengė sutartį, kurioje parašyta nuomos kaina, kada ją reikia mokėti, iki kada merginos gyvena bute ir kt.

„Nusiunčiau jai tą sutartį ir nesulaukiau jokio atsakymo. Praėjo keturios dienos, aš jai paskambinau, gal jau galime pasirašyti. Ji sako, kad gerai, tik jai dar reikia peržvelgti sutartį. Praėjo dar keturios dienos, laikas eina, mes turime tame bute gyventi, o nerimas tik auga“, – teigė Kamilė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Merginai smalsu, ar ji rizikuoja gyvendama nuomojamame būste be sutarties, tai yra, be jokio teisinio pagrindo ten gyventi.

Nuomininką renkasi pagal drabužius

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada portalui tv3.lt sakė, kad sutartis yra naudinga abiem pusėms, nes apsaugo ir nuomotoją, ir nuomininką.

Eksperto teigimu, nuomotojas sutarties sudarymo atveju yra užtikrintas, kad nuomininkas laiku mokės nuomą, mokės tokią nuomą, kokia yra sutarta, ir saugos būste esantį turtą. Už kelis šimtus eurų per mėnesį savininkas patiki nuomininkui valdyti kelių dešimčių, o kartais ir kelių šimtų tūkstančių eurų vertės turtą.

REKLAMA

„Pas mus priimta pažiūrėjus į automobilį ar drabužius nuspręsti, ar čia geras nuomininkas, ar ne. Daugelyje Vakarų valstybių yra prašoma ir išrašo iš banko, ir rekomendacijų iš buvusio nuomotojo arba rašto iš darbovietės“, – pasakojo M. Čiulada.

Pašnekovo teigimu, Lietuvoje dėl tokių nuomotojų veiksmų dažnas nuomininkas įsižeidžia, tačiau, pasak M. Čiulados, tai vienas iš būdų būsto šeimininkui apsisaugoti.

„Nuomininkas irgi yra apsaugomas sutartimi, kad nebus išmestas viduryje žiemos į lauką, kad nebus nepagrįstai pakelta nuomos kaina, arba neatsitiks taip, kad nuomotojas apsigyvens kartu su nuomininku. Aš, žinoma, šaržuoju, bet gali būti, kad šeimininkas per daug kartų lankysis bute ar rodys per daug dėmesio“, – sakė M. Čiulada.

REKLAMA

Vertindamas Kamilės istoriją, nekilnojamojo turto ekspertas svarstė, kad apie sutartį ir jos sąlygas reikėjo kalbėti prieš sumokant užstatą.

„O ne padavus pinigus, išlįsti kaip Pilypui iš kanapių ir sakyti, kad, va, aš noriu pasirašyti sutartį“, – teigė pašnekovas.

M. Čiulada šioje istorijoje mato abiejų pusių kaltę: šeimininkės, kad nepasiūlė sutarties, o Kamilės, kad nepagalvojo apie sutartį prieš sumokant pinigus. Šioje situacijoje ekspertas siūlo susitarti gražiuoju.

Nusiųsta sutartis gali tapti įrodymu

Verslo teisės advokatų kontorų grupės „Triniti“ advokatas ir partneris Deivis Valiulis portalui tv3.lt sakė, kad Kamilė pirmiausia rizikuoja tuo, kad bet kada be įspėjimo gali būti iškeldinta iš buto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ji rizikuoja ir savo asmeniniu turtu, ir gyvenimo ramumu. Mergina kaip ir neturi teisinio pagrindo būti tame bute, gali būti apkaltinta, kad vos ne pati ten įsikėlė, apsigyveno ir turi išsikraustyti tada, kai šeimininkė sugalvos, kad ji turi išsikraustyti, nes jų santykiai nėra niekaip formaliai apibrėžti“, – samprotavo D. Valiulis.

Advokatas teigė, kad be sutarties merginai bet kada gali būti pakelta nuomos kaina, pakistas jos mokėjimo laikas.

„Nuomininkas yra silpnesnioji šalis nuomos santykiuose, paprastai jam sutartis labiau reikalinga ir jį gina nuomininką. Aišku, ir nuomotojas yra neapsaugotas, bet jis yra mažiau pažeidžiama šalis nuomos santykiuose“, – pasakojo pašnekovas.

REKLAMA

Teisininkas siūlė Kamilei bandyti susitarti su šeimininke dėl sutarties pasirašymo. Jei buto šeimininkė nepasirašys sutarties ir ims keisti nuomos sąlygas, D. Valiulio teigimu, Kamilė sutartį vis tiek galėtų naudoti kaip įrodymą teisme.

Advokatas teigė, kad teisme būtų galima pateikti elektroninius laiškus ar šalių susirašinėjimą kaip įrodymą, tačiau, pasak D. Valiulio, tai vis tiek problematiška situacija.

„Čia būtų didžiausia problema įrodinėti dėl ko šalys susitarė, koks susitarimo turinys, kai nėra pasirašytos sutarties. Ar šalys jau susitarė, ar tik viena iš šalių pasiūlė sutarties sąlygas, o kitai šaliai jos buvo priimtinos arba nepriimtinos“, – samprotavo D. Valiulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų