Kaip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė, nuspėti artėjančią orų tendenciją yra įmanoma. Pasak pašnekovės, Joninių šventė turėtų būti keliais laipsniai šiltesnė nei įprastai, taip pat ir šiek tiek sausesnė.
„Prognozuojant vidutinę oro savaitės temperatūrą ir kritulių kiekį bei šiuos parametrus lyginant su daugiametėmis reikšmėmis, galima nuspėti, kad Joninių laikotarpiu vidutinė oro temperatūra turėtų būti 2 laipsniais aukštesnė negu įprastai, be to, galime sulaukti mažiau kritulių. Vidutinė oro temperatūra birželio antroje pusėje praeitais metais buvo 16,6 laipsnio, o šiemet turėtų būti apie 18,2, žadama vidutinė kritulių norma – 25 mm, nors praeitais metais siekė 36 mm. Ši tendencija rodo, kad karščiai ir toliau išliks. Visgi, tikslesnes prognozes būtų galima nusakyti likus savaitei iki Joninių šventės“, – pastebi V. Mačiulytė.
Be kita ko, klimatologė nesutinka su liaudyje gerai žinomu pasakymu, jog Joninių metu lietaus išvengti yra neįmanoma. Pasak jos, tokia tendencija pasikartoja kas trejus metus.
„Liaudyje sako, kad per visas Jonines lyja, tačiau atlikau tyrimą ir nustačiau, kad ne per visas. Vidutiniškai kas trejus metus pasikartoja nelietingos arba mažai kritulingos birželio 23–24 dienos“, – pastebėjimais dalina V. Mačiulytė.
Šilumos rekordai gali būti užfiksuojami vis dažniau
Pašnekovė V. Mačiulytė mano, kad stebėtis užfiksuojamais naujais karščio rekordais nevertėtų. Pasak jos, tokie reiškiniai kiekvienais metais bus dažnesni.
„Lietuvoje kiekvienais metais yra užfiksuojami karščio rekordai. Pavyzdžiui, karščiausias laikotarpis buvo 2015 metais. Kylanti vidutinė oro temperatūra atspindi klimato pokyčius, todėl keičiasi ir įvairūs reiškiniai. Egzistuojančios karščio ir šalčio bangos – tai vienas iš klimato kaitos požymių. <...> Šių metų pavasaris buvo labai neįprastas, o balandžio mėnesis – pats sausiausias per visą istoriją Lietuvoje, tad akivaizdu, kad tokių reiškinių, kai dienos metu termometro stulpeliai siekia daugiau kaip 30 laipsnių šilumos, gali pasitaikyti vis dažniau“, – pastebi klimatologė V. Mačiulytė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė taip pat sutinka, kad karščio rekordų Lietuvoje bus užfiksuojama vis dažniau, nors tai ir nėra įprasta mūsų šalies klimatui.
„Šiemet sinoptinė situacija virš Europos susiklostė taip, kad Lietuva nuolatos atsiduria arba anticiklonų, arba ciklonų šiltosiose dalyse. Tokiu būdu iš pietų nuo pat Afrikos iki Baltijos regiono prasiskverbia itin karštos atogrąžų oro bangos, todėl temperatūra ne tik pasiekia pavojingą 30 laipsnių karštį, bet pakyla ir dar aukščiau. <...> Vasaros pradžioje Lietuvai nėra būdingi tokie alinantys ir ilgesnį laiką trunkantys karščiai, todėl birželio 11 d. į mūsų kraštą plūstelėjusi kaitra atneš ne vieną naują karščio rekordą“, – pastebėjimais dalinasi sinoptikė.
Išauga rizika žmonių sveikatai
Aplinkos apsaugos agentūros, Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Bernatonio teigimu, didėjantis oro užterštumas aplinkoje susidaro dėl mažo kritulių kiekio, karšto klimato. Taip pat taršos didėjimui didelę reikšmę turi ir gūsingas vėjas.
„Didėjantį kietųjų dalelių kiekį ore lemia karšti, sausi, be žymesnio lietaus orai. Be kita ko, vidutinio stiprumo, kartais gūsingas pietryčių, pietų, pietvakarių vėjas į orą pakelia smulkias dirvožemio daleles ir taip sukelia dulkes”, – sako M. Bernatonis.
Specialistas priduria, kad užterštumą gali didinti ir žmonių atliekama ūkinė veikla. Be to, pašnekovas pastebi, kad karštu laikotarpiu išauga gaisrų tikimybė, todėl neatsargus asmenų elgesys su ugnimi irgi gali pridaryti nemenkos žalos aplinkai.
„Pernešamos kietosios dalelės yra susijusios su tiesiogine ir netiesiogine žmogaus veikla. Pavyzdžiui, statybinių birių medžiagų neuždengimas lemia dulkių patekimą į aplinką. Taip pat tarša gali padidėti dėl neteisingo atliekų tvarkymo aikštelėse, ariamų laukų, deginamų laužų. Esant sausiems orams, padidėja natūralios kilmės arba dėl žmogaus neatsargaus elgesio sukeliamų gaisrų tikimybė – ypač greitai įsiliepsnoja perdžiūvę miškai, išdžiūvusių pievų paklotė, durpynai ar kietojo kuro saugyklos“, – komentuoja M. Bernatonis.
Pašnekovo teigimu, kilus gaisrui, aplinkoje gali susidaryti ypač pavojingos medžiagos žmogaus sveikatai. Be to, Aplinkos apsaugos agentūros specialistas priduria, kad dalis smulkiųjų dalelių į aplinka patenka natūraliu būdu.
„Degant susidaro daug pavojingesnės medžiagos sveikatai bei kietosios dalelės. <...> Trečia smulkiųjų dalelių grupė yra natūralios kilmės – jos gali būti atnešamos ne tik iš artimos vietovės, bet ir iš tolimų kraštų. Tai gali būti bakterijos, virusai, augalų žiedadulkės, grybų sporos, netgi Sacharos dulkės ar vulkaniniai pelenai. Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai natūralios kilmės dalelių yra žiedadulkėse“, – perspėja pašnekovas.
Būtina laikytis tam tikrų patarimų
M. Bernatonis priduria, kad, didėjant užterštumui, privalu imtis visų įmanomų apsaugos priemonių.
„Būnant namuose, reikėtų praverti langus, tačiau jie turėtų būti pridengti labai smulkiu, nuolat drėkinamu audiniu. Esant dideliam oro užterštumui, turi būti ribojama fizinė veikla lauke: mažiau dirbama, atidedamos sporto treniruotės. Taip pat nerekomenduojama ilgai bėgioti ar minti dviratį prie gatvių, kur vyksta intensyvus eismas, nes tarša čia dažnai yra didesnė. <…> Jautrios žmonių grupės neigiamą oro taršos poveikį pajaučia greičiau nei sveiki žmonės. Jeigu tai fiziškai juntama arba matoma vizualiai, vadinasi oro tarša jau stipriai padidėjusi. Dažniausiai juntamas perštėjimas gerklėje, nosiaryklėje, burnoje, apsunksta kvėpavimas, gali svaigti galva, taip pat juntamas bendras silpnumo jausmas“, – sako pašnekovas.
Aplinkos apsaugos agentūros surinkta informacija rodo, kad Kaune per pastarąsias kelias dienas buvo užfiksuoti 26 kietųjų dalelių ribinės vertės viršijimai, Klaipėdoje ir Šilutėje tokių atvejų buvo 21, Vilniuje bei Šiauliuose – 13, o Panevėžyje – 11.
Sinoptikė M. Kirkliauskaitė sako, kad alinantys karščiai iš Lietuvos niekur nesitrauks, tačiau artimiausiomis dienomis sulauksime lietaus arba net perkūnijos.
