Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė – paskutinioji priesaiką Lietuvai davusi šalies vadovė. Tiek pirmoji, tiek antroji jos inauguracijos išsiskyrė tuo, jog buvo atsisakyta pompastikos ir pokylių šalies elitui. Ji tvirtino, kad inauguracija – visos Lietuvos žmonių šventė.
Tačiau ši lyderė su postu jau atsisveikina ir liepos 12-ąją – penktadienį – sostinėje iškilmingai bus prisaikdintas naujasis prezidentas Gitanas Nausėda. Jo laukia privalomos, protokolinės – teisinės ceremonijos.
„Pirmiausia tai yra svarbiausias elementas – naujai išrinkto prezidento priesaika. Kitas ne mažiau svarbus renginys tai yra naujai išrinkto ir prisiekusio prezidento apdovanojimas aukščiausiu valstybės ordinu – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Toliau kitas renginys tai yra Prezidento vėliavos iškėlimas virš jo darbo rezidencijos – Prezidentūros“, – sako protokolo ekspertas Arminas Lydeka.
Sekmadienį pergalę rinkimuose nuskynęs G. Nausėda ir jo komanda kol kas nesidalija detalėmis apie planuojamas šventines iškilmes ir, tikėtina, dėl visko tarsis su specialia pasitraukiančios Prezidentės inicijuota Inauguracijos komisija.
„Yra laisvė kurti naują tradiciją ir tuo pačiu improvizuoti, bet kartu suderinti su tais būtinaisiais dalykais – duoti priesaiką Seime, perimti rūmus ir priimti įgaliojimus Vyriausybės“, – sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.
Kol kas neaišku, ar išrinktasis prezidentas į savo inauguraciją kvies užsienio delegacijų.
„Komisija, kai bus suformuota, susirinkusi į pirmuosius posėdžius, apsispręs iš principo ar kviečia, jeigu kviečia, ką kviečia. Dalios Grybauskaitės atveju tai, na, specialių užsienio delegacijų, didelių delegacijų tikrai nebūdavo kviečiama“, – tikino M. Lingė.
G. Nausėdos komandai teks apsispręsti, kokiais šventiniais renginiais nudžiuginti tautą – miestų ir miestelių vėliavų ar kariniais paradais, masiniais koncertais, o gal jis, kaip buvęs Skandinaviško banko atstovas, įneš į oficialias iškilmes tikrų naujovių.
„Skandinavijos kraštuose – Švedijoje, Suomijoje – labai populiaru ta proga padaryti platesnėms visuomenės masėms renginius kaip barbekiu kepimus, kaip aikštėse ar parkuose koncertus, šokių vakarėlius“, – vardijo A. Lydeka.
Ronaldo Reigano inauguracijos komitete 1985-siais dirbęs verslo konsultantas Arūnas Pemkus padėjo organizuoti pirmąją inauguraciją Valdui Adamkui, kurią pagal amerikietišką tradiciją vainikavo net keturi prabangūs pokyliai su 5000-iais kviestinių svečių Prezidentūroje, Rotušėje, Chodkevičių rūmuose ir Sporto rūmuose.
Pasak A. Pemkaus, politinės patirties neturinčiam G. Nausėdai gali į naudą išeiti sprendimas grąžinti inauguracijos iškilmes vainikuojantį pokylį šalies elitui.
„Tai yra tas paskutinis desertas, sakykim, visos dienos pietų metu. Tai yra galimybė susipažinti, pabendrauti ir diplomatams, ir Seimo nariams, ir visuomenės atstovams vienoje vietoje“, – sako A. Pemkus.
Pirmą kartą po dešimties metų inauguracija vyks ne savaitgalį, o paprastą dieną – penktadienį. Dalis gyventojų iš skirtingų miestų sako, kad nekantriai laukia šventės ir jei tik bus galimybė, į ją atvyks.
Policijos atstovai sako, kad tokie masiniai renginiai – visada iššūkis, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, tačiau bent kol kas jokių grėsmių neįžvelgia.
„Ir popiežiaus vizitas, ir anksčiau buvusios gėjų eitynės, ir įvairūs mitingai, kur tikrai buvo daug didesnė tikimybė įvairioms grėsmėm, kažkokiems tai išpuoliams ir taip toliau“, – sako policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Šios prezidentinės iškilmės Lietuvoje rengiamos nuo 1919 metų, kai šalies vadovu buvo išrinktas Antanas Smetona.
