Portalas tv3.lt pristato devynių prezidentės metinių pranešimų apžvalgą.
Pirmoji kalba: dėmesys paprastam žmogui
D. Grybauskaitė Lietuvos prezidente inauguruota 2009 metų liepos 12 d. Pirmąją metinę kalbą prezidentė sakė praėjus beveik metams nuo išrinkimo – 2010 m. birželio 8 d.
Prezidentė iš karto akcentavo atsisakanti tradicinio metinių pranešimų žanro apžvelgti įprastines gyvenimo sritis bei pateikti problemų sąrašą, ką iki tol darė prezidentai Algirdas Brazauskas bei Valdas Adamkus.
Pirmajame pranešime D. Grybauskaitė pažymėjo, kad vien geri norai ir ketinimai nebepadeda, o optimizmo bei kantrybės ištekliai senka, tikėjimas silpsta, todėl Lietuva jau subrendo permainoms. Anot jos, skaudžiausia visuomenės rykštė – valstybės nužmogėjimas.
„Įstrigome, nes praradome kryptį. <...> PAMIRŠOME ŽMOGŲ“, – tąkart pareiškė prezidentė, pridurdama, kad šią pirmapradę vertybę užgožė ekonomizmas.
2010-aisiais Lietuva tik pradėjo lipti iš duobės, kurioje atsidūrė pasaulinės ekonominės krizės metu. D. Grybauskaitė pripažino „globaliosios finansų suirutės mastą“, bet nesutiko su besąlygine ekonomikos viršenybe, ragindama valdžią atsigręžti į žmogų.
„Žmogus turi tapti pirmuoju prioritetu ir vieninteliu darbų vertinimo kriterijumi visoms šalies politikos sritims“, – sakė prezidentė.
Ji teigė nepritarianti chaotiškam mokesčių kėlimui bei reikalavo užtikrinti pensijų kompensavimo mechanizmą. Tarp tuomečių D. Grybauskaitės prioritetų: eurointegracija, įvairialypis Lietuvos saugumo stiprinimas bei konstruktyvūs santykiai su kaimynais.
Taip pat prezidentė savo kalboje didelį dėmesį skyrė emigracijos mastams, nedarbui, konkurencinei aplinkai, menkam piliečių aktyvumui, kovai su korupcija bei teismų sistemai.
Antroji kalba: krizės saulėlydis
Pradėdama kalbą 2011-aisias, prezidentė džiaugėsi sulaukusi valdininkų ir įvairių pareigūnų palaikymo dėl pirmosios kalbos pagrindinės minties apie valstybės nužmogėjimą.
D. Grybauskaitė tęsė dar pernai išsakytą mintį apie aiškesnį bei skaidresnį teisėkūros procesą bei kovą su korupciją, sakydama, kad tauta turi pažinti ne tik savo didvyrius, bet ir „niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius“.
Ji dėkojo Seimui išgirdus jos pernykštį prašymą ir pradėjus nuoseklią sisteminę kovą su korupcija, bet pridūrė, kad per metus Seimui tobulinti grąžino 12 įstatymų projektų.
Dėmesio D. Grybauskaitė dar kartą skyrė ir teismų sistemai, kalbėdama apie jos „sustabarėjimą, profesinį degradavimą ir aroganciją“. Vis tik prezidentė teigė, kad šioje srityje „ledai pajudėjo“, nes pavyko pakeisti reikšmingus įstatymus bei teisėjų atrankos tvarką.
Prezidentė kalbėjo, kad jau kurį laiką Lietuva džiaugiasi, jog pavyko išvengti finansų griūties, krizė suvaldyta, o ekonomikos augimas viršijo prognozes, taigi, anot D. Grybauskaitės, ima rastis ekonominio optimizmo ir tikėjimo. Todėl prezidentė valdančiuosius ragino atsigręžti į tuos, kuriems sunkiausia, svarstyti minimalaus užmokesčio klausimą, atkurti pensijas, padėti verslui, sutvarkyti šilumos ūkio problemas ir pradėti statyti suskystintų dujų terminalą.
Taip pat D. Grybauskaitė dėmesio skyrė ir kultūrai, švietimui, nevyriausybinei veiklai, skatindama žmones skaityti knygas, lankyti muziejus, teatrus, filmus ir koncertus.
„Svarbiu ateities uždaviniu laikau švietimo humanizavimą – švietimo sistema turi ne tik suteikti žinių, bet būti jautri kiekvienam žmogui, kiekvieno individualiems gebėjimams, išugdyti savivertės, bendruomeniškumo, pasididžiavimo savo šalimi jausmus“, – kalbėjo prezidentė.
Užsienio politikoje šalies vadovė kaip pagrindines gaires įvardino atvirumą, skaidrumą ir tęstinumą. D. Grybauskaitė pabrėžė pasisakanti už bendradarbiavimo ir dialogo su kaimynais metodą, tačiau nesutiko toleruoti žmogaus teises pažeidžiančio ir prieš demokratinius principus nukreipto elgesio.
Trečioji kalba: išbandymas partijoms
2012-aisiais Lietuvoje vyko Seimo rinkimai, kurių svarbą savo metiniame pranešime pažymėjo ir D. Grybauskaitė. Būtent dėl artėjančių rinkimų šalies vadovė ragino užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą, nesiblaškyti ir susitarti dėl kertinių darbų.
Prezidentė negailėjo liaupsių tuo metu Andriaus Kubiliaus vadovautai Vyriausybei, kuriai pavyko suvaldyti finansinę situaciją šalyje, nors ir prarado savo reitingus bei populiarumą. Nepaisant ekonominio pagerėjimo, D. Grybauskaitė kvietė laikytis finansinės drausmės ir negrįžti į neatsakingo išlaidavimo kelią.
Vis dėlto šalies vadovė siūlė suderinti finansinę drausmę su ekonomikos skatinimo politika, susitarti dėl namų renovacijos, atliekų tvarkymo, verslumo bei inovacijų skatinimo.
D. Grybauskaitė teigiamai įvertino tuometinės valdžios darbus energetikos srityje, tačiau skatino politikus siekti bendro susitarimo dėl svarbiausių energetikos projektų, kad šie turėtų tęstinumą, nepaisant besikeičiančios valdžios. Taip pat šalies vadovė priminė, kad atėjo laikas imtis permainų šilumos ūkyje, socialinėje politikoje, iš mirties taško pajudinti pensijų reformą.
Prezidentė patikino iš šalies piliečių dažniausiai girdinti skundą „Nėra teisybės“, nes žmonės į Prezidentūrą kreipiasi skųsdamiesi dėl teisėtvarkos darbo. Todėl D. Grybauskaitė pabrėžė galimybę užtikrinti teisę į teisingą, greitą ir nešališką teismą, kovą su korupciją teismų sistemoje.
2012-aisiais įsigaliojo ir prezidentės inicijuotas draudimas juridiniams asmenims remti politines partijas, tačiau, anot D. Grybauskaitės, „skaidrumo egzamino partijos neišlaikė, pasilikdamos sau viešųjų pirkimų išimtį“.
Kalbėdama apie artėjančius Seimo rinkimus, šalies vadovė ragino nustoti „trypčioti ir blaškytis“ ir tapti savo valstybės šeimininkais, o tai tauta turi įrodyti artėjančiuose rinkimuose.
„Po kelių mėnesių laukia apsisprendimas, kam patikėsime valdyti šalį artimiausius ketverius metus. Čia sutarti turėtume dėl vieno, kad į rinkimus eisime visi, o ne kas trečias. Ir nepaliksime kitiems spręsti savo ateities“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Ketvirtoji kalba: netikros naujienos
Savo metinį pranešimą 2013 metais D. Grybauskaitė pradėjo skirdama dėmesį 25-osioms Sąjūdžio metinėms, ragindama piliečius toliau patiems kurti savo valstybę ir Lietuvoje niekada nebeleisti tvarkytis svetimiems. Taip pat prezidentė akcentavo, kad „mažutė Lietuva virsta neeilinių gebėjimų šalimi“ dėl savo pasiekimų sporto, mokslo ir technologijų srityse.
Svarbu ir tai, kad 2013-aisiais Lietuva perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Prezidentė priminė, kad pirmininkavimas pareikalaus sumanumo ir tarpininkavimo, ieškant geriausių sprendimų.
Prezidentės akmuo į naujai suformuotos Vyriausybės daržą – raginimas pradėti dirbti greičiau ir daugiau. Valdžia raginta labiau investuoti į žmonių gebėjimus, nedalinti populistinių pažadų, priimti atsakingus sprendimus bei galiausiai „nusiplėšti energetinės priklausomybės pančius“.
Pirmą kartą D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį į patikimos informacijos stoką bei klaidinančių pranešimų, iškreiptų naujienų gausą viešojoje erdvėje, kuri atima „žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems“. Todėl prezidentė ragino keisti požiūrį į informacijos kokybę ir informacinį saugumą.
Anot šalies vadovės, kalbėdami apie saugumą turime galvoti ir apie kibernetinį saugumą, čia pat ji užsiminė ir apie pirmąją viešą ataką prieš Lietuvos internetinę erdvę. Ataką D. Grybauskaitė įvardino tarptautinio terorizmo apraiška.
Prezidentė džiaugėsi, kad „šalyje vis dar galima „nusipirkti infarktą“, bet darosi vis sunkiau „nusipirkti“ teisėją“, nes patys teisėjai nenori būti perkami, o teismų sistemoje atėjo esminių pokyčių metas.
Kalbėdama apie kovą su korupcija, prezidentė pažymėjo, kad vis daugiau medikų atsisako imtis kyšius ir skatino atsikratyti senų įpročių, o sveikatos sistemoje diegti naujas modernios vadybos tradicijas.
Penktoji kalba: Ukraina – įpareigojimas visiems
Nors tradiciškai prezidento metinis pranešimas skaitomas birželio mėnesį, penktąją savo kalbą 2014 metais D. Grybauskaitė Seimui pristatė kovą. Pranešimas išskirtinis ir tuo, kad pirmą kartą kalbą šalies vadovė pradėjo nuo užsienio politikos, atsispirdama nuo įvykių Ukrainoje.
„Ukrainos pamoka – įpareigojimas mums visiems visomis išgalėmis toliau saugoti savo laisvę. Grėsmės akivaizdoje visi perkainojome savo vertybes“, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė džiaugėsi, kad konflikto kaimynystėje akivaizdoje Lietuva nebuvo viena ir, atsiradus poreikiui, JAV ir NATO skyrė politinį ir karinį pastiprinimą. Taip pat, anot prezidentės, per metus Lietuvai pavyko sustiprinti ryšius su savo kaimynėmis bei Vokietija, Prancūzija. Taip pat prezidentė valdančiuosius paskatino atnaujinti Nacionalinį susitarimą dėl adekvataus gynybos finansavimo ir skirti 2 proc. nuo BVP Lietuvos gynybai.
Tęsdama prieš metus pradėtą plėtoti netikrų naujienų temą, D. Grybauskaitė kreipėsi į žiniasklaidos atstovus, prašydama padėti žmonėms atskirti melą nuo tiesos.
Kalbėdama apie energetinę nepriklausomybę, prezidentė džiaugėsi istoriniu žingsniu – suskystintų gamtinių dujų terminalu bei 2015-aisiais pradėsiančia veikti elektros jungtimi su Švedija.
Be iki tol aktyviai eskaluotų temų – šilumos ūkio pertvarkos, kovos su korupcija ir kyšiais, neskaidrių viešųjų pirkimų, teismų sistemos pertvarkos – D. Grybauskaitė aptarė ir tuo metu tik artėjančius prezidento rinkimus. Prezidentė išsakė rūpestį, kad į rinkimus ateina vos pusė rinkimų teisę turinčių žmonių, o abejingiausi – jauni rinkėjai.
„Tuomet valdžią mums išrenka svetimi pinigai. Jiems, o ne rinkėjams tampa atskaitingi šalies politikai. Politinis Lietuvos saugumas ir branda prasideda nuo balsadėžės“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Šeštoji kalba: pareiga ginti šalį
Perrinktoji prezidentė D. Grybauskaitė savo 2015-ųjų metiniame pranešime sveikino Lietuvą neseniai paminėjus Valstybės atkūrimo 25-metį ir ragino tautiečius prisiimti pareigą ir atsakomybę už savo šalies ateitį.
„Mes susitelkėme ir pakilome pagrindinei pareigai – šiandien tai yra Tėvynės gynyba. Ne tik nuo agresyvios išorės kaimynystės, bet ir nuo to, kas griauna mūsų Lietuvą iš vidaus“, – sakė prezidentė.
Nuo 2015 metų Lietuvoje grąžinta privalomoji karinė tarnyba. Bet, anot D. Grybauskaitės, valstybės gynybinę galią stiprina ne tik kariuomenė, bet ir tai, ką kiekvienas darome savo kasdieniu darbu. Kylant įtampai pasaulyje dėl „Islamo valstybės“, karo Ukrainoje, prezidentė akcentavo, kad „pareiga taikai visiems tik didėja“.
Daug dėmesio savo kalboje D. Grybauskaitė skyrė socialiniams klausimams – globos namas, vienišiems senoliams, pensijoms, vaistų ir šilumos kainoms, savanorystei, kurios, anot prezidentės reikia visur, ne tik kariuomenėje.
Kaip didžiules problemas šalies vadovė išskyrė demografinę Lietuvos padėtį ir jaunimo emigraciją, siūlydama ieškoti konkretaus sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems tautiečiams.
Kaip ir kasmet, D. Grybauskaitė valdžią ragino susitelkti ties darbais dėl ekonomikos augimo, verslo investicijų pritraukimo bei lankstesnės darbo rinkos, kovos su korupcija.
Paskutinis svarbiausias štrichas pranešime – raginimas suremti pečius dėl socialinės atskirties, rasti namus beglobiams vaikams, skatinant globą ir įvaikinimą, šalyje gausinti psichologų pagalbos, kad būtų lengviau kovoti su patyčiomis ir savižudybėmis.
Septintoji kalba: dėmesys socialinėms problemoms
2016-ųjų metinį pranešimą D. Grybauskaitė pradėjo džiaugsmu dėl Lietuvos pasiekimų ekonomikos ir gynybos srityse, tačiau perdavė valdantiesiems piliečių rūpestį, „kodėl ekonominio augimo rezultatų nesimato jų gyvenimuose“.
„Valstybė praranda strateginę kryptį – daugelyje sričių trypčiojame vietoje ir skęstame vienadienėje rutinoje. Ateities Lietuvai, strateginiams sprendimams ar išbaigtoms struktūrinėms reformoms skiriama vis mažiau laiko ir energijos“, – pastebėjo prezidentė.
D. Grybauskaitė piktinosi ministerijų ir valdančiųjų neveiklumu, pripažino „strateginį neįgalumą“ ir priminė kasmet kartojamas, bet taip ir neišsprendžiamas problemas: skurdą, atskirtį, pensijas, demografiją, mokesčių surinkimą, darbo santykius, inovacijų trūkumą, mokymo kokybę bei sveikatos sektoriaus optimizavimą.
Prezidentė atkreipė dėmesį į švietimo kokybę Lietuvoje, pabrėždama, kad „rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu“, ir skatindama pertvarkyti šalies švietimo sistemą.
Pirmą kartą D. Grybauskaitė savo kalboje atkreipė dėmesį į smurto artimoje aplinkoje problemą, nuo priklausomybės kenčiančius žmones, taip pat tęsė globos ir įvaikinimo skatinimo temą.
Akmuo į Algirdo Butkevičiaus vadovautos Vyriausybės daržą – fiasko tapęs konsolidacijos planas, kuriam išleista 30 tūkst. eurų, o rezultatų taip ir nematyti.
Kadangi 2016-aisiais Lietuvoje rengti Seimo rinkimai, D. Grybauskaitė dar kartą ragino rinkėjus balsuoti atsakingai, kad „vėliau, skiriant į pareigas, nereikėtų rinktis iš 3 mažiausiai blogų“.
Aštuntoji kalba: kirtis „politikos naujokams“
Lietuvai ruošiantis valstybės atkūrimo šimtmečiui, 2017 metais D. Grybauskaitė džiaugėsi profesoriaus Liudo Mažylio rastu Nepriklausomybės atkūrimo akto originalu, o profesoriaus atkaklumą vadino priminimu „apie asmeninio apsisprendimo ir iniciatyvos galią“.
Aštuntajame pranešime D. Grybauskaitė tęsė pernai pradėtą nekokybiško švietimo temą, pridurdama, kad „nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu“, skatinančiu emigraciją, socialinę atskirtį ir korupciją.
Prezidentė skatino skubiai keisti mokytojų rengimo sistemą, vaikų ugdymo ir studijų programas, finansavimo modelius, perkonstruoti švietimo įstaigų tinklą. D. Grybauskaitė piktinosi, kad vietoje žadėtų reformų tematome dešimčia dienų prailgintus mokslo metus ir pastatų perskirstymo planus.
Grįždama prie teisingumo temos, prezidentė ragino didinti mokestines baudas už neaiškios kilmės turtą, įteisinti individualų konstitucinį skundą ir nustoti vilkinti neteisėto praturtėjimo tyrimus.
Taip pat grįžta ir prie vaikų saugumo bei smurto šeimoje temos, skatinant Seimą nevilkinant palaiminti vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką. Pirmą kartą savo kalboje D. Grybauskaitė užsiminė apie kovą su alkoholizmu, pabrėždama, kad draudimai – „primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda tik į šešėlį ir pogrindį“.
Valdančiųjų planus šešioms struktūrinėms reformoms prezidentė vadino „neparuoštų reformų manija“, galinčia „virsti išsiilgtų pokyčių parodija“. Papildomo kirčio susilaukė ir 2016-aisiais Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Anot D. Grybauskaitės, „politikos naujokas jau nėra pasiteisinimas“, o „mažareikšmiai sprendimai vietoj solidžių ir efektingų pertvarkų demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą bei nepasitenkinimą“.
Prezidentė ragino investuoti į partijų kokybę ir partinius žmones, nes „kaip tik dabar politinei sistemai yra naujų galimybių laikotarpis“, o partijos turi galimybę atsinaujinti.
Paskutiniu akcentu kalboje D. Grybauskaitė pasirinko emigracijos problemą, pabrėždama, kad Lietuvai reikia susigrąžinti išvykusius, nes „grįžimu domisi kas antras mūsų emigrantas“.
Devintoji kalba: nauja era
Kol kas paskutinioji D. Grybauskaitės kalba – iki šiol ilgiausia ir apimanti daugiausiai temų. 2018-aisiais skaitytame metiniame pranešime prezidentė neseniai valstybės atkūrimo šimtmetį minėjusiai Lietuvai priminė iki laisvės nueitą kelią, paminėdama Joną Basanavičių, partizanus, Sąjūdį, Sausio 13-ąją ir pridurdama, kad naujas šimtmetis atneš naujų išbandymų.
Vienu pagrindinių D. Grybauskaitės akcentų tapo į teismą 2018-aisiais nukeliavusi „MG Baltic“ politinės korupcijos byla. Konkrečiai neminėdama koncerno, prezidentė ironiškai pastebėjo, kad „sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis, prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant“.
Padėką už vis tobulėjantį darbą D. Grybauskaitė išsakė šalies žvalgybai, teisėsaugos sistemai, tiriamajai žurnalistikai. Kritikuodama politines partijas, šalies vadovė vidaus politiką palygino su lopomu Gedimino kalnu, kuris „dažnai neatlaiko – trūkinėja ir griūva“.
Prezidentė apgailestavo, kad suvaldyti korupciją prireikė dviejų kadencijų, o teisėsauga užtruko taip ilgai, siekdama prieiti prie teismams reikalingų įrodymų. Tačiau D. Grybauskaitė vylėsi, kad kartu su trimis istorinėmis politinės korupcijos bylomis prasidėjo ir naujoji Lietuvos skaidrumo istorija.
Kritikos prezidentės kalboje susilaukė ir Seimas, kuris, jos žodžiais, „tampa pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti“.
Kalbėdama apie socialinę atskirtį, D. Grybauskaitė akcentavo, kad su ja derėtų kovoti ne vienkartinėmis išmokomis, o ilgalaikiais sprendimais. Be to, anot prezidentės, atskirtis nėra tik nepriteklius, tai ir „žmonių savijauta šalyje“, nes žmonės regionuose jaučiasi niekam nerūpintys.
2018-aisiais įvairios profesinės sąjungos apie netinkamą darbo vietose situaciją prabilo garsiai ir ne vieną kartą. Prezidentė savo kalboje sveikino tokį aktyvumą ir džiaugėsi, kad jų balsas „tapo girdimas“. Taip pat prezidentė dar kartą paragino valdžią pertvarkyti mokytojų rengimą, pabrėždama, kad „kokybiškai naujas žmonių švietimas būtų nacionalinė šimtmečio pergalė“.
Apžvelgdama situaciją užsienio politikoje, D. Grybauskaitė teigė, kad susipriešinimas tarptautiniuose santykiuose – toks pat pavojingas, kaip ir šalies viduje, o situacija aplink mus – miglota.
„Aižėjančiame šiandienos pasaulyje saugumas tampa daugialypis, todėl ir priemonės turi būti visa apimančios. Tikėtis, kad mus apsaugos kiti – jau nebegalime“, – sakė prezidentė.
Kalbą D. Grybauskaitė baigė sakydama, kad „šimtmečio virsmas tikrai vyksta ir mes esame jo liudininkai“.
„Kad Lietuva skambėtų didingai ir patikimai, visur reikalinga kritinė masė neabejingų žmonių. Kas kitas rinksis Lietuvą, jeigu nesirenkame jos patys? Kas kitas, jeigu ne mes, mylės mūsų žmones ir mūsų Tėvynę?“, – retoriškai klausė prezidentė.
Paskutinysis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas nuskambės birželio 11 dieną. Kadenciją šalies vadovė pabaigs šių metų liepos 12 dieną, kai bus inauguruotas Gitanas Nausėda.
