Tikiu, kad tokią ar bent labai panašią nuomonę turinčių pastaruoju metu tik daugėja. Tik kažkodėl dar ne visi garsiai tai pasako. Bet kiek galima tylėti?? Man liūdna ir pikta žiūrėti į tuos apsiplunksnavusius, pieno nuo lūpų nenusibraukusius jaunuosius politikėlius (atsiprašau, jei kuris nors įsižeidė, bet labai dažnai būtent taip dauguma atrodo), bandančius jau šiandien pavergti Lietuvos valdžios aukštumas. Ar ne per anksti? Partijos giriasi, jog jų sąrašuose apstu jaunų, energingų ir politikoje jau patyrusių (???) asmenybių, bet jūs pagalvokite – kaip gali žmogus, kuriam vos virš dvidešimties, valdyti miestą?!
Draugiškus patarimus dalinti ir proto įkrėsti jiems, žinoma, turėtų tėvai. Kodėl jie to nedaro – nežinia, nes kas per politikavimas, galvojimas apie strateginius dalykus gali būti tada, kai galvoj dar švilpia vėjai ir daugumai dar „pas mergas“ vaikščioti reikia? Negi Lietuvoje nebeliko padorių, subrendusių politikų, darbais įrodžiusių, kad jie puikiai tinkami būti tautos atstovais, o rimtus postus patikėti jaunikliams, siekiantiems nežinia ko – valdžios, garbės, pinigų, pažinčių.
Netikiu, kad normalioje valstybėje iki to būtų nusigyventa, kad vietoje solidaus amžiaus sulaukusio ir neįkainojamą patirtį sukaupusio politiko, visuomenės veikėjo į valdžią būtų išrinktas koks nors „žalias“, paskaitų niekada nelankęs „jaunimo lyderis“ (jie save taip vadina) ar panašus veikėjas. Iš pradžių reikėtų išmokti gerbti vyresniuosius, mokytis iš jų, o jau įžengus bent į trečią dešimtį galvoti apie politiko kėdes.
Žinoma, šioje situacijoje ir dabartiniai politikos šulai prisideda prie visiškai iškrypusios tvarkos, į sąrašus įtraukdami minėtus jaunėlius. Galbūt taip tikimasi sulaukti būtent jaunųjų rinkėjų palankumo. Tačiau ar nuo to, kad į savivaldybių Tarybų kėdes sėda jauni, tikro gyvenimo be tėčio užnugario ir mamos sijono nematę „politikai“, tikrai žada modernią, jaunatvišką ir kupiną novatoriškų sprendimų ateitį? Vargu...
Pagarbiai, Teresė Rudokienė (pavardė autorės prašymu pakeista – red.), Vilnius
