2008 m. balandžio 29 d. 17 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) vyks skulptoriaus Stanislovo Raudžio-Samogits (Paryžius) retrospektyvinės parodos „Sugrįžimai, arba Kaip žemaitis jėgos ieškojo“ atidarymas. Parodos atidaryme dalyvaus ir pats autorius. Paroda bus eksponuojama iki 2008 m. gegužės 24 d.
Po beveik penkių kūrybos dešimtmečių įvairiose Europos šalyse skulptorius bei dailininkas Adomas Stanislovas Raudys, pasivadinęs Samogits (angliškai samogitian - žemaitis) – vėl Lietuvoje. Iš Žemaitijos kilusio menininko skulptūros ir piešiniai, jau pabuvoję kelių miestų galerijose, šį pavasarį savo kelionę tęsia Šiauliuose „Viso mano kūrybinio gyvenimo siekis – atrasti būdą universaliai jėgai išreikšti. Jėga – svarbiausia sudedamoji visų pasaulio elementų, o ypač – meno kūrinių, dalis“, – sako skulptorius, šiam siekiui atidavęs daugiau nei penkiasdešimt techninių eksperimentų ir plastinio idėjos įkūnijimo tobulinimo metų.
1956 metais pradėjęs skulptūros studijas tuometiniame Lietuvos dailės institute, netrukus, susiklosčius palankioms aplinkybėms, S.Raudys-Samogits išvyko studijuoti dailės į Krokuvą, vėliau mokėsi Gdanske. Po kurio laiko susidomėjęs ir architektūra, ją studijavo Darmštate bei Paryžiuje.
1969 m. menininkas sužinojo turįs galimybę Italijoje padirbėti pasaulyje plačiai žinomo iš Druskininkų kilusio skulptoriaus Jacques’o Lipchitzo asistentu. Lipchitzas pasitikėjo jaunuoju skulptoriumi, vertino jį ir ne kartą sakė, kad Samogito, kaip menininko, laukia didelė kūrybinė sėkmė. 1970 m. Samogits susitiko su garsiais menininkais Henry Moore’u, Marino Marini, Cézaru. Paskui vėl studijavo Paryžiaus dailės akademijoje.
Skulptoriaus kūrybą galima skirti į du etapus. Pirmasis – savitos plastinės kalbos, kuri leistų laisvai tyrinėti bei interpretuoti dominančią idėją, paieškos, atradimas ir plėtojimas. Šis etapas prasidėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje ir truko beveik du dešimtmečius. Antrojo etapo metais dailininkas grynino savo stilių, pateikė bei apibendrino atsakymus į anksčiau iškeltus meninius klausimus, plėtė jį dominančios temos išraiškos motyvų skalę – ikonografiją.
Per trisdešimt aktyvios veiklos metų daugiausia savo kūrybos parodų menininkas surengė Prancūzijoje ir Šveicarijoje. S. Raudžio-Samogits kūryba taip pat buvo eksponuojama Belgijoje, Italijoje, Japonijoje, Meksikoje, Olandijoje, Vokietijoje. Menininko kūrinių yra įsigiję daugelio pasaulio šalių kolekcininkai, Paryžiaus modernaus meno muziejus, Paryžiaus miesto muziejus, Rusų pabėgėlių dailės muziejus, Meksikos Cuauthemouso kultūros centras, Milano Legnano muziejus (Italija), Havro kultūros centras (Prancūzija), Bāle tarptautinis ataskaitų bankas (Šveicarija).
Samogito kūrybos sugrįžimas į Lietuvą skatina susimąstyti apie mūsų kultūros kelius XX a. antrojoje pusėje. Išvykęs iš sovietų imperijos į klasikinio modernizmo lopšį – Paryžių, jis tarsi pradėjo rašyti alternatyvią Lietuvos moderniosios dailės istoriją. Įgijęs kūrybos pradmenis Lietuvoje, jis rinkosi labai kryptingus motyvus, išraiškos priemones ir temas.
Samogito gvildenama jėgos tema – kovos už gyvenimą deklaracija. Kovos tikslas – laimėjimas. Tačiau norint nugalėti, reikia mokėti pasirinkti tinkamą jėgos rūšį, todėl skulptorius žingsnis po žingsnio, kantriai nagrinėjo įvairius jėgos pasireiškimo variantus, daigo prasikalimo iš žemės studijas keitė svarbiausių Lietuvos istorijoje mūšių motyvai. Dailininko simbolių ir metaforų, dažnai paremtų asmeniniais išgyvenimais, o kartais sukurtų lakios menininko vaizduotės, pasaulyje žiūrovai gali rinktis sau tinkamą jėgą, o gal ir pradėti ieškoti savosios.
