Nuo gruodžio 4 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Aušros alėjos rūmuose (Aušros al. 47) veikia vilniečio tautodailininko Klaido Navicko karpinių paroda „Senieji mūsų dievai, dievybės ir mitinės būtybės“. Nuo 1988 m. karpinių kūryba užsiimantis teisininkas savo darbus jau yra pristatęs daugelyje parodų Lietuvoje bei užsienyje.
Paroda veiks iki 2010 m. sausio 9 d.
„Daug dievų, o parodyti panorau, sakykim, pačius seniausius. Jų galima rasti ir daugiau, nes mokslininkai, pakasinėję istorijos lobynus, tiesiog garbės reikalu laikė atkasti kokį nors naują, tiksliau seną, atseit užmirštą. Perskaičiau jų darbus. Dėkoju jiems už triūsą ir žinias, kurios puoselėjo mano kūrybinę mintį, tačiau nekėliau tikslo tiksliai atkurti dievų atvaizdus. Pažiūrėjau į juos kaip kaimo vaikas – su pagarba ir baime. Kūriau juos tokius, kokius man diktavo kaimiška mano prigimtis“, – taip savo kūrybą pristato parodos autorius, popieriaus karpinių meistras K. Navickas.
1962 m. Raseiniuose gimęs K. Navickas įgijo teisininko išsilavinimą ir dirba valstybės tarnyboje. Karpiniai – jo pomėgis, suteikęs galimybę 1991 m. pelnyti tautodailininko vardą, prieš ketverius metus – meno kūrėjo statusą. Šiais metais K. Navickas pripažintas tradicinių amatų meistru.
Tautodailininkas aktyviai dalyvauja įvairiose tautodailės parodose – regioninėse, respublikinėse, tarptautinėse. Parodos autorius yra surengęs keletą personalinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose. Jo karpiniai buvo eksponuojami parodose Gdanske ir Maskvoje, Peterburge, Varšuvoje. 2005 m. Japonijoje vykusioje pasaulinėje parodoje EXPO-2005 K. Navickas pristatė Lietuvos karpymo meną ir eksponavo savo darbus, o 2009 m. vasarą karpė Europos kultūros sostinėje Lince per miesto festivalį. Nuo 2002 m. K. Navickas, kaip Vilniaus miesto savivaldybės dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programos dalyvis, aktyviai dalyvauja visuose Vilniaus miesto kultūriniuose renginiuose.
„Daugeliui dievų meldės mūsų protėviai, daugelį dievybių garbino. Dievai ir geruoju, ir piktuoju keitė vieni kitus. Stiprieji liko legendose, sakmėse ar padavimuose, silpnieji išnyko ir tik istoriniai šaltiniai kurį ne kurį pamini. Kalaviju neštieji – laimėjo, bet vis tiek parimo šalia kelio koplytėlėse ar įsitaisė mediniuose kryžiuose – sunku jiems buvo rasti naujas vietas, o ir kovoti su naujais į mūsų žemę einančiais stabais nebuvo lengva“, – taip apie parodoje pristatomas dievybes kalba autorius.
Galima teigti, kad K. Navicko kūryboje senosios lietuvių dievybės atsirado neatsitiktinai, siekta priminti apie pagoniškąjį tikėjimą. Apie tai, kad lietuvių tikėjime dievai, mitologinės butybės užėmė svarbią vietą, liudija nuo XIII a. įvairiuose šaltiniuose randamos užuominos, pasakojančios apie dievus, kuriuos slapčia garbino karalius Mindaugas bei šaukėsi lietuvių kariai.
