Būdamas 95 metų mirė vienas garsiausių moderniosios prancūzų literatūros autorių ir vienas populiariausių Prancūzijos biografų Henri Troyat (Anri Truaja), pirmadienį pranešė Prancūzų akademija.
H. Troyat, išleidęs daugiau kaip šimtą knygų, daugiausia romanų ir biografijų, buvo Prancūzijos akademijos narys ir beveik prieš 70 metų, 1938-aisiais, pelnė aukščiausią Prancūzijos literatūrinį apdovanojimą - Gonkūrų premiją.
H. Troyat, kurio tikrasis vardas buvo Levas Tarasovas, gimė 1911 metų lapkričio 1-ąją Maskvoje, bet jo šeimai revoliucijos metu pabėgus iš Rusijos, užaugo Prancūzijoje.
Jo biografijos, tarp jų Levo Tolstojaus, Jekaterinos II ir Antono Čechovo, susilaukė didelės sėkmės ir buvo išverstos į daugelį kalbų. Tarp jo veikalų yra romanų serija "Sėja ir pjūtis" (Les Semailles et les Moissons), trilogija "Egletjerų šeima" (Les Eygletiere), taip pat romanas "Voras" (L'Araigne), už kurį jis, būdamas 27 metų, pelnė Gonkūrų premiją.
H. Troyat, garsėjęs milžinišku produktyvumu, nutrindavo kilimus priešais savo stalą, už kurio jaunystėje rašydavo stovėdamas. Paskutinė jo knyga - rusų rašytojo Boriso Pasternako biografija - pasirodė praėjusiais metais.
"Diena be rašymo jam sukeldavo nuodėmės jausmą", - laikraščio "Le Figaro" publikacijoje, skirtoje velionio atminimui, teigė H. Troyat draugas ir kolega iš Prancūzų akademijos Maurice`as Druonas (Morisas Driuonas).
Kartais vadintas populistu, H. Troyat buvo atskirtas nuo labiau avangardistinių prancūzų literatūros mokyklų, bet jis rašė "aiškia, paprasta kalba, kuri nemiršta", sakė M. Druonas.
H. Troyat taip ir nebegrįžo į Rusiją, bet dažnai rašė apie savo gimtinę, teigdamas, kad mintyse yra susikūręs "vidinę Rusiją" ir kad apsilankymas joje gali "sudaužyti jo svajones".
