Gedimino pilies bokšte Vilniuje trečiadienį rengiamos simboliškos Lietuvos karių palydos į Žalgirio mūšio inscenizaciją Griunvaldo lauke Lenkijoje.
Likus metams iki Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių, šio vieno garsiausių viduramžių mūšio inscenizacijoje liepos 18 dieną dalyvaus Lietuvos kariai ir viduramžių riterių klubo Trakų pilies brolijos "Viduramžių pasiuntiniai" kovotojai.
Į Žalgirio mūšio inscenizaciją išvyks dešimt XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis vilkintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai ir dvidešimt penki Trakų pilies brolijos "Viduramžių pasiuntiniai" atstovai.
Lietuvos kariuomenės atstovai lietuvių ir lenkų pergalės prieš Kryžiuočių ordiną inscenizacijoje dalyvaus antrą kartą - pirmą kartą Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kariai įspūdingoje inscenizacijoje dalyvavo praėjusiais metais. XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariams bus patikėta saugoti pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą - viduramžių laikotarpio Vytį.
Garsiausio viduramžių laikų mūšio inscenizacija istoriniame Griunvaldo lauke netoli Lenkijos Olštyneko miesto pradėta rengti prieš vienuolika metų. Inscenizacijos kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja daugiau nei tūkstantis riterių iš visos Europos ir Rusijos.
Šiemet Žalgirio kautynėse dalyvaus Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Čekijos, Danijos, Italijos, Suomijos ir Vokietijos riteriai.
Į Lenkiją Lietuvos atstovai išvyksta liepos 16 dieną. Vos atvykę dalyviai įsikurs karinėje riterių stovykloje, kurioje gyvens iki pat prasidedant mūšiui. Stovyklos gyventojai privalės laikytis griežtų reikalavimų, nes stovykloje gyvenimas tekės kaip ir prieš šešis šimtmečius: teks gyventi viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, patiems ruošti valgį, valgyti naudojant tik viduramžiams būdingus rakandus, patiems tvarkytis ginklus, visą laiką vilkėti viduramžių laikų apranga, o šiuolaikinių daiktų stengtis nenaudoti ir jokiu būdu jų nepalikti matomose vietose.
Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Pusbrolių Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną. Žalgirio mūšis sustabdė ordino veržimąsi į rytus. Pralaimėjimo garsas aplėkė visą Europą - ji sužinojo, kad ordinas pralaimėjo mūšį ne su pagonimis, o su dviem valdovais krikščionimis.
2010-aisiais bus švenčiamos Žalgirio mūšio 600-osios metinės.
