Gegužės 15 d., antradienį, prasideda pirmieji 4-ojo tarptautinio fotografijos festivalio Kaunas Photo 07 renginiai. Šiemet pirmosios festivalio parodos atvežtos iš kalnuotosios Gruzijos. Septynių fotografų darbų paroda didžiausia gruzinų fotografijos paroda per visą nepriklausomybės laikotarpį - „Gruzijos paslaptys“, bus eksponuojama trijose miesto erdvėse.
Anot parodos kuratorės, Gruzijos nacionalinės galerijos atstovės, Natios Tsulukidze, „gruzinų meninė fotografija daug kam tebėra visiškai nepažįstamas pasaulis. Tad „Gruzijos paslaptys“, atsiveriančios trijose festivalio parodose – puiki proga susipažinti ne tik su šiuolaikine gruzinų fotografija, bet dar daugiau – su gana tolimu bei dažnai klaidingu supratimu: kas ji – tikroji Gruzija.“
Dar iš sovietmečio neišblukę kinematografinės „Kaukazo belaisvės“ vizijos, tamsaus gymio arbūzų pardavėjų įvaizdis, sodraus aromato vyno prisiminimai bei imantys iš mūsų kasdienybės išnykti žarijose kepami šašlykai. Tačiau festivalio Kaunas Photo 07 paroda parodys turbūt ne mūsų įsivaizduotą ar dar įsivaizduojamą Gruzija, pateiks staigmenų. Pasak festivalio direktoriaus Mindaugo Kavaliausko, "Gruzijos fotografų darbuose jų šalis ir žmonės gali pasirodyti labai panašūs į mus, o fotografinis mentalitetas artimas Lietuvių fotografijos mokyklos kūrėjų pasaulėjautai. Parodos žiūrovai pastebės, kad net ir konceptualiuose darbuose gruzinų fotografams svarbus žmogus, jo vieta visuomenėje, šeimoje, jo emocijos, viltys, o buitis ir materiali aplinka – antrojo plano dalykai. Šmaikštumas, humoro jausmas gruzinų fotografijoje pasirodys daug subtilesni ir galingesni nei mūsuose dar menamuose užstalės anekdotuose apie kaukaziečius..."
Paroda "Gruzijos paslaptys" Lietuvos žiūrovams atskleis šiuolaikinį gruzinų kūrėjų temperamentą bendrumus tarp lietuviškos ir gruziniškos fotografijos tradicijų.
F Galerijoje žiūrovus pasitiks Levan Kherkheulidze’s nespalvoti, lietingo ir melancholiško Tbilisio vaizdai. Žmonės romūs, lėti, dažniausi jo fotografijų personažai - moterys – tvirti, emocingi, net kiek rūstūs. Žmonių namuose, miesto gatvėse, dvasios ligonių prieglaudoje, net sąvartyne Levan Kherkheulidze ieško žmonių, bėgančių nuo savo likimo, ir kuriančių kitą gyvenimą. Londone gyvenanti Sophio Medoidze sugįžta į gimtąją Gruziją pastebėto to, kas ten gyvenant pasmerkta nepastebėjimui. Jos darbuose iš serijos Erozija – sovietinės gruzijos ženklai, palikti savaiminiam išnykimui ar neriantys į kasdienybės šešėlius.
P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos muziejuje eksponuojami Natelos Grigalashvili darbuose nuolat ieškoma blėstančių ir užmirštų vertybių. Fotografė savo pagrindiniu stebėjimo objektu pasirinko tradicinį Gruzijos kaimą ir žvelgia į jį su nostalgija, kylančia iš suardyto žmogaus ir gamtos ryšio. Jos darbuose tradicinio, bendruomeniško gyvenimo būdo, kylančio iš vaikystės, vaizdai persipina su fotografijos klasikos ikoniniais vaizdiniais. Neatsilaikysime nepasakę – Henri Kartjė Bresono „piknikas prie upės“ persikėlė į Gruziją!
Čia pat rodomi konceptualūs darbai - Irinos Kurmaevos, sėkmingiausia ir populiariausia kolekcija - „Plastilininis miestas“. Postmodernus sarkazmo ir žaidimo junginys jos kūryboje provokuoja kritiškiems ar netgi „nepatogiems“ apmąstymams apie mūsų istoriją, bet ir dabartį, kurioje gyvename visur – Gruzijoje ir globalizuotame pasaulyje. Legendinio gruzinų konceptualisto Guram Tsibakhashvili, žiniasklaidoje vadinamo tiesiog Tsibakh, serijoje „Apibrėžimai“ - dviprasmiškumų, sovietinės nostaligijos, pirmosios meilės, laisvos rinkos, kelio į ateitį ir daugelio kitų būsenų šmaikštųs suasmeninimai. Tsibakh'o darbai šalia įprasto formos is turinio tandemo turi ir trečiąją dimensiją – aiškiai išsakytą ironišką požiūrį.
Kauno įvairių tautų kultūrų centre - vieno ryškiausių XX a. Gruzijos fotografų Yuri Mechitov‘o darbuose per skirtingas socialines grupes itin charakteringai atskleidžiamas Gruzijos mentalitetas. Jis dar labiau sustiprinamas šio autoriaus serijoje, skirtoje žymiajam kino kūrėjui – Sergėjui Paradžanovui. Kita serija - „Gruzinų portretai“ atskleidžia pačias įvairias gruzinų kartas įvairiose kasdienybės būsenose – susikaupusius, fasadiškai pozuojančius, užsimiršusius, tačiau visuomet pilnus fotografo pagarbos, gracingumo.
Konceptualioje Irinos Abjandadze fotografijoje ryškus socialinis kontekstas, kuriame apleistų pramoninių peizažų seriją papildo ypatingai jautri tema – serija “Mažieji elgetos”. Konceptualiai pateikdama socialines problemas, fotografė nesiekia smerkti. Veikiau, ji pasitelkia konceptualų fotografijų formų žaismą, parašytą žodį, ir skirtingų terpių aplinkoje kviečia į gyvenimiškas situacijose atrasti grožį, o jame rasti erdvės supratimui ir užuojautai.
Kad ir kokie individualūs, saviti bei skirtingi festivalyje pristatomi gruzinų fotografai, visi jie koncentruojasi ties viena pagrindine tema – žmogumi, kurio paieškos kartais perlipa realaus pasaulio ribas, persikelia į kosmosą ar vaiko fantazijoje sukurtą žaislinį miestą. O pati Gruzija, dar ką tik atrodžiusi tokia tolima ir nesuprantama, pradeda spindėti nuoširdaus ir žmogiško dvasingumo aura.
Paroda Gruzijos paslaptys bus matoma Lietuvos žiūrovams iki birželio 12 d.
