Lietuvos dailės muziejus ir Japonijos ambasada spalio 3 d., penktadienį, 16 val. kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaromą Japonijos dailės klasiko Hiroshige Ando peizažinių graviūrų ciklo „53 TOKAIDO TRAKTO STOTYS“ parodą (veiks iki lapkričio 2 d.), kuria pradedamas 2008 m. Japonijos kultūros festivalis „Japoniškas ruduo“. Parodą atidarys Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Miyoko Akashi.
Kartu su šiais medžio raižiniais spalio 10-12 d. bus rodoma BONSAI paroda, kurioje spalio 11 d., šeštadienį, 12-14 val. rengiamas seminaras apie bonsai (japonų kalba “augalas puode”) medžių auginimą ir formavimą.
Hiroshige Ando (1797–1858) yra vienas iš garsiausių XIX a. japonų klasikinės grafikos atstovų. Nuo vaikystės pasireiškę neeiliniai gabumai piešimui našlaitį vaiką paskatino mokytis dailės. Jis gilinosi į kinų peizažo tapybą, studijavo tradicinės japonų tapybos ir grafikos meistrų kūrybą. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Hiroshige Ando kūrė gražuolių ir aktorių portretus, tačiau vėliau savo talentą paskyrė peizažo žanrui.
Ksilografija (spalvoti medžio raižiniai, vad. ukiyo-e) Japonijoje žinoma nuo XI a., bet savarankiška meno šaka ji tapo XVII a. Sukurti garsųjį medžio raižinių ciklą „53 Tokaido trakto stotys“ dailininką paskatino įsimintina 1832 m. kelionė, kai jis kartu su oficialia procesija iš Edo miesto (dabar Tokijas) vyko įteikti dovanų imperatoriui, buvusiam Kiote.
Vadinamasis Tokaido traktas, užbaigtas 1608 m., yra apie 490 km. ilgio kelias, jungęs šiogūnato (karinė feodalinė valdymo sistema) sostinę Edo su imperatoriaus sostine Kiotu. Paprastai šį atstumą žmonės įveikdavo per 14 dienų. Šiandien greitasis traukinys, riedantis beveik pagal buvusio trakto maršrutą, iš Tokijo iki Kioto nuvyksta per 2 val. 20 min.
Tuometiniu Tokaido traktu dailininkui teko žengti per kalnus ir upes, per miškus ir miestelius. Didinga gamta, kaimų kasdienybė, jų gyventojų buitis, papročiai įkvėpė dailininką piešti eskizus, kuriuos vėliau jis išraižė medžio plokštėse ir atspaudė visą ciklą – 53-jų kelionės stočių vaizdus.
Raižiniuose subtiliai ir meistriškai perteikti Japonijos peizažo motyvai – rūke dunksantys kalnai, kalnų ežerai, jūros panoramos, minkštos sniego pusnys, lietus, išreikštas įstrižais linijiniais štrichais. Ciklo kūriniams būdinga minkšta kontūrinė piešinio linija, spalvingumas, netikėti kompoziciniai sprendimai – dėl šių meninių savybių jis sulaukė didžiulio pasisekimo.
Medžio raižinių faksimilių kolekcija, eksponuojama Vilniuje – vertinga ir įdomi dovana lankytojams, japonų meno gerbėjams.
