REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiekvienas iš mūsų norėtų, kad slapčiausias troškimas išsipildytų. Ar tai būtų dalyvavimas labiausiai pašėlusiame pasaulio vakarėlyje, ar noras pakeisti vieną savo gyvenimo akimirką. Tačiau ar esame pasiruošę tam, kas laukia išsipildžiusius karščiausiai mūsų svajonei?

Kiekvienas iš mūsų norėtų, kad slapčiausias troškimas išsipildytų. Ar tai būtų dalyvavimas labiausiai pašėlusiame pasaulio vakarėlyje, ar noras pakeisti vieną savo gyvenimo akimirką. Tačiau ar esame pasiruošę tam, kas laukia išsipildžiusius karščiausiai mūsų svajonei?

REKLAMA

Tokį klausimą kelia Jeffo Wadlowo siaubo filmas „Košmarų sala“ (angl. „Fantasy Island“). Juosta pasakoja apie nuošalią tropinę salą, kurioje charizmatiškas verslininkas ponas Rorkas (akt. Michaelas Peña) pildo beprotiškiausias savo svečių svajones. Iš pradžių į salą atvykę žmonės negali patikėti savo akimis – pildomi net ir netikėčiausi jų troškimai. Tačiau tai tik gražus viršelis, nes norus pildanti sala slepia kraupią paslaptį.

„Košmarų sala“ yra iki kaulų smegenų pramoginio kino atstovas, kurį salėje būtina pagardinti kramsnojant sūrius ar saldžius spragėsius. Tad ieškantiems kokios įmantresnės minties ar išskirtinių kino meno išraiškos būdų, reikėtų savo žvilgsnį nukreipti į kitus kino teatrų repertuaruose siūlomus pasirinkimus.

REKLAMA
REKLAMA

„Košmarų sala“ yra pagal klasikinius pramoginio kino kanonus sulipdytas filmas. Šviesią ir nuotaikingą pradžią keičia vis tamsėjantys siužeto vingiai. Filmo istorija yra gana nuspėjama, veikėjai yra standartiniai, pasižymintys kokia viena būdo savybe, tačiau neturintys jokių išskirtinių asmenybės bruožų ar turiningo vidinio pasaulio. Tai kiek erzina, nes jau po kokio gero pusvalandžio supranti, kad filmo veikėjai išliks tokie patys, kokius mes išvydome pačioje filmo pradžioje.

REKLAMA

Šis aspektas kiek liūdina, nes jau ir visiškai lengvo turinio filmai stengiasi bent kiek išvystyti veikėjų asmenybes ir rodyti nors ir minimalų, bet pokytį, kurį įkvepia filmo metu patiriami išbandymai. „Košmarų sala“ nusprendžia eiti paprastesniu keliu ir į veiksmą įsuka standartinio tipo veikėjus: herojišką asmenybę, vakarėlių liūtą, akiplėšišką merginą ir pan.

Filmo istoriją į priekį bandoma varyti iš rankovės ištraukiant vis naują siužetinį netikėtumą, paslaptį. Čia galima pagirti filmo kūrėjus, nes jie tai darė saikingai, neprifarširavo visos juostos vien atskleidžiamomis netikėtomis detalėmis.

REKLAMA
REKLAMA

Ne taip seniai Lietuvoje rodytuose filmuose matydavome pavyzdžius, kai scenaristai ir režisieriai taip stengiasi priblokšti, kad plottwistų užtektų bent kokiems penkiems filmams, o peržiūros metu paslapties atskleidimas virsta ne nuostaba, o nuoboduliu. Tad „Košmarų sala“ savo netikėtus akcentus sudėjo laiku ir vietoje. Tačiau mažą šaukštelį deguto, visgi, reikėtų mestelėti, nes pačioje pabaigoje pridėta šiek tiek per daug netikėtumų, o ir keliose vietose atrodė, kad filmas galėtų jau pasibaigti, tačiau kūrėjai ištraukdavo naują triušį iš skrybėlės.

Įdomu tai, kad sunku „Košmarų salą“ pavadinti grynai siaubo filmu. Juostoje paraleliai vyksta keletas siužetinių linijų ir kiekvieną iš jų galima priskirti vis kitam žanrui: veiksmo komedijai, siaubo filmui ar santykių dramai. Toks pasirinktas kelias gali pritraukti tuos žiūrovus, kuriems siaubo filmai galbūt nėra itin mėgstami, bet atstumti tuos, kurie tikėjosi ištisinės bauginančios siaubo fiestos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Siaubiakų gerbėjų neturėtų džiuginti ir filme esančios šio žanro užuomazgos, nes jos gana neįmantrios, daug kartų matytos ir gana nuobodžios. Atrodo, kad filmo kūrėjams geriau išvystyti komedijinę pusę nei siaubo filmą, nors reklamose „Košmarų sala“ ir pristatomas kaip siaubo filmas.

Nors filmas akivaizdžiai nėra vertas net „Sidabrinės gervės“, jį žiūrėti yra lengva ir gana malonu. Jeigu pavyksta viduje išjungti vidinį snobą, „Košmarų salos“ peržiūra gali būti smagi. Užsimerkus prieš scenarijaus paprastumą ir veikėjų plokštumą, galima atsikvėpti ir lengvai įsitraukti į nuotykius saloje.

Tai gal bus lengviau padaryti kiek vyresniems žiūrovams, nes „Košmarų sala“ primena aštuoniasdešimtųjų ar devyniasdešimtųjų pirmos pusės Holivudo produkciją. Toks panašumas su lengvabūdiškais praėjusio amžiaus pramoginiais filmais, matyt, nėra atsitiktinis, nes „Košmarų sala“ yra paremta to paties pavadinimo nuo 1977 metų rodytu JAV televizijos serialu. Dėl savo žanrų įvairovės ir šiek tiek panašios paslaptingos salos tematikos, šis filmas gali priminti ir kitą televizijos atstovą – „Dingusiuosius“.

Tad tiems, kurie nori kraujospūdį keliančio siaubo, vykti į „Košmarų salą“ nėra rekomenduotina. Bet tie, kurie siaubą mėgsta mažomis dozėmis bei neatsisakytų kino salėje ir pakvatoti iš kvailoko bei gana paprasto humoro, griebkite bilietą ir leiskitės į kelionę po norus pildančią paslaptingąją salą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų