Mergina savo „verslą” pradėjo nuo internetinio pasiūlymo padirbėti Didžiojoje Britanijoje palydove iki sutikimo ir išvažiavimo dirbti į rytų Londone esantį miestą Canary Wharf. Pseudonimu ladylike ( angl. gerai išauklėta, gražių manierų) pasivadinusi panelė, atvirai pasakoja, kaip sekėsi ir nesisekė dirbti ir užsidirbti „lengvų ir labai malonių pinigų” lietuvių pamėgtame krašte.
„Kadangi D. Britanijoje prostitucija yra legali, tad žodis „palydovė” man buvo labai aiškus ir suprantamas. Žinojau, kur važiuoju ir ką ten veiksiu. Galbūt tuo ir skiriuosi nuo savo tautiečių, kad be gėdos jausmo nusprendžiau išvykti ir užsidirbti pinigų ne fabrike atrinkinėdama vaisius ar valydama viešbučius, bet savo kūno pagalba. Nesu iš asocialios šeimos, tad tėvus ilgai teko įtikinėti, kad vykstu pas gerą draugę į Londoną dalinti skrajutes ir kad tai lengvas ir visai nepavojingas darbas. Iš tiesų, Lietuvoje man nieko netrūko, tiesiog savam miestelyje turėjau ne kokią reputaciją, visi vieni kitus pažinojo, apkalbinėjo, tad norėjosi nuo viso to pabėgti. Ir kadangi pasiūlymą gavau iš gero draugo, neilgai mąsčius sutikau.”
Jai sakė, kad už valandą paprasto lytinio akto mokės 700lt, tai maždaug 200 svarų, ji manė, kad kaip mat praturtės ir užteks padirbti tik vieną mėnesį. Taip pat žadėjo, kad galės dirbti, jei norės tik kokias porą savaičių ir jeigu nepatiks, viską mesti, bet, deja… Ne viskas auksas, kas auksu žiba.
„Iš pradžių planavau dirbti maždaug po 3-4 valandas į dieną visą mėnesį. Būčiau gavusi apie 20000 Lt ir grįžusi į Lietuvą, kad miestelio pavyduoliai nusikramtytų nagus mane pamatę, nes planavau vos grįžusi nusipirkti automobilį ( neseniai buvau išsilaikiusi vairuotojo teises), o kitus pinigus išleisti apsipirkinėjant pačiam Londone. Prieš važiuojant žadėjo, kad gyvensim bute, už kurį nereikės mokėti, bet nuvykus sužinojau, kad kiekvieną savaitę buto šeimininkui aš ir kitos merginos turėsim sumokėti po 50 svarų nuomos mokestį. Nors gyvenome tikrai nemažame, dviejų aukštų bute ant Temzės upės kranto, turėjom internetą ir kitų privalumų, bet tokia suma, manau, buvo sugalvota tik tam, kad mus apšvarinti.”
Ji nebijojo. Jai sakė, kad jei tik norės išeiti, turės prieš savaitę apie tai pranešti ir tada keliauti į visas keturias puses. Nuo tada, kai ten atvyko, ji bet kada galėdavo išeiti iš buto, galėjo daryti ką nori, jos niekas nemušė, ji nieko nedarė kažkieno liepiama. Tačiau ir neužsidirbo. Tiesiog mėgavosi laisvu gyvenimu.
„Kartu su mumis gyveno vaikinas, kuris turėjo kompiuterį, tad kartais prie jo prisėsdavau kam nors parašyti. Bet iš tiesų kiekvieną naktį kartu su merginomis gerdavome ir miegot eidavome tik 5 ar 6 ryto, dieną keldavomės tik tada, kai ateidavo klientų, o naktį sėsdavome prie interneto, bet dėl laiko skirtumo (tarp Lietuvos ir D. Britanijos – 2 val.) visi draugai jau gulėdavo lovose ir nebūdavo nei kam, nei ką parašyti. O tėvams, kurie nemokėjo naudotis kompiuteriu, neskambinau, nes buvo per brangu. Kas apie prabangą… Iš tiesų, aš ten iš mūsų, 9 panelių, uždirbdavau geriausiai, galbūt dėl savo tamsaus gymio ir rudų akių. Ypač paklausi buvau „babajų” tarpe. Jie negailėdavo man nei dovanų, nei pinigų. Bet tik iš pradžių. Kitos panos iš tiesų buvo kaimietės, visos lietuvės, angliškai aš mokėjau geriausiai, jos beveik neišlemendavo nei žodžio. Galbūt dar dėl to klientų buvau mėgiama.”
Praėjus savaitei po atvažiavimo, ladylike susirgo mėnesinėmis. Mergina nedirbo beveik 7 dienas, nes labai prastai jautėsi. Kitą savaitę merginų suteneris išvyko į Lietuvą, o su jo išvykimu klientų taip pat sumažėjo (daugelis klientų buvo merginų vadinamo „vadu” draugai – pasiturintys lietuviai, kurie atvykdavo savaitgaliui pasilinksminti), tad mėnesiui įpusėjus herojė buvo užsidirbus tik 250 svarų. Darbo vis mažėjo…
„Kuo toliau, tuo mažiau buvo darbo, nors į dieną užsidirbdavau iki 50 svarų, bet dažniausiai juos pravalgydavau arba pragerdavau su panom, nes daugiau nebūdavo ką veikti. Vieną vakarą Londono narkomanai pasiūlė „kokso” (kokainas – narkotinė medžiaga), tad už jį taip pat teko nemažai sumokėti. Neblogai pašvęsdavom, iš daiktų nusipirkau tik fotoaparatą, plaukų tiesinimo žnyples ir keletą vardinių drabužių, bet daugiau nieko ypatingo, nes alkoholiu dažniausiai vaišindavau visas paneles, kaip daugiausiai uždirbanti. “
Bet ne visos buvo tokios darbščios ir tiek uždirbdavo kaip ladylike. Kelios merginos į svečią šalį buvo atvykusios ne tik su tikslu padirbėti „plaštakėmis”. Dirbdamos tokį darbą jos galvojo susirasti kokį užsienietį, su kuriuo susituoktų tam, kad jis gautų pilietybę ir už tai joms sumokėdavo 5000 svarų. Bet ta santuoka Lietuvoje negalioja. Tad grįžus į gimtinę gali vėl duoti santuokos įžadus. Nors čia jau greičiausiai sąžinės reikalas…
„Už 15min. pasimylėjimo gaudavau 40 svarų, 30min. – 60 svarų, o už valandą – 100 svarų. Bet jeigu būdavau, tarkim, valandą su klientu ir gaudavau 100 svarų, tai man priklausydavo tik 50 svarų todėl, kad kitus reikėdavo atiduoti moteriai, kuri jau ilgai ten dirbo. Ji iš karto paimdavo pusę sumos po to, kai sumokėdavo klientas. Bet būdavo, vyras sumoka už valandą, o aktą baigiam per 15 minučių ir jis išeina, tada jau viskas, nes jei nori antrą kartą mylėtis, tada jau turi duoti plius 20 svarų, jei nori be prezervatyvo – dar 20 svarų. Tik oralinį buvo galima daryti be jokios „gumytės”, mylėtis buvo būtina su apsauga.
Bet skaičiai praranda reikšmę, kai įsimyli. Šiandien gyvenu Londone su vienu iš buvusių klientų, kuris pas mus užsuko, kai jį išdavė žmona. Galbūt teks eiti dirbti į viešbutį valytoja, bet daugiau savo kūnu nebeprekiausiu. Tik vyras žino mano praeitį, o savo tėvams esu ištikima ir mylinti žmona dėl vyro likusi gyventi svetur. Manau, bet kas, sužinojęs mano gyvenimo nuklydimus pasmerktų, bet, manau, kad svarbiausia – laiku atsitiesti.”
Visuomenei sunku apsispręsti, ar prostitutės yra aukos, ar sąmoningos dabartinių laikų vedlės į nuodėmes: kenkėjos, kurias išnaikinus ištvirkimų ir paklydimų būtų žymiai mažiau. Viena vertus, prostitucija yra siekiama pasiekti ne lytinį pasitenkinimą, bet užsidirbti pragyvenimui. Tačiau, kas paneigs faktą, kad daugelis laisvo elgesio merginų taip elgiasi niekieno neverčiamos ir laisva valia (ypač šalyse, kuriose prostitucija yra legali), todėl, kad siekia lengvesnio ir paprastesnio gyvenimo? Kiekvienas pasirenka savo kelią, tačiau aišku tik viena – seniausios profesijos atstovių, kaip ir parazitų, išnaikinti neįmanoma. Tad lieka vienintelė išeitis – susitaikyti su tuo, kas nepakeičiama, tačiau visada turėti teisę ir laisvę PASIRINKTI.
Giedrė
