EMO. Pirmos šaunančios mintys: depresuoja, žudosi, spalvotai rengiasi. Bet ar tikrai šiuo metu daug diskusijų sukelianti subkultūra yra tokia didelė blogybė? Ar teko kada nors labai verkti? O džiaugtis? Ar tik jie turi emocijas? Audringa paauglystė? Tai gal tu irgi nejučia buvai emo?
Pakalbinau kelis šios subkultūros atstovus ir labai nustebau. Draugiški paaugliai savo mažame maskarado pasaulyje pabrėžiantys emocijas ryškiaspalvėmis aprangos detalėmis ir įdomiais plaukų kirpimais.
Pjaustymosi mitas
Ruošiantis kalbinti šios subkultūros atstovus jaudinausi, jog šie nenorės šnekėti su „paprastais mirtingaisiais“, bus nemandagūs arba kalbės kokias nors paaugliškas nesąmones apie emocinį nestabilumą ir savęs žalojimą, tačiau pasirodė priešingai. Visi jie buvo draugiški, šilti, mandagūs, linksmi ir visi kaip vienas teigė, kad didžiausias jų subkultūros pliusas – draugiškas ir šiltas bendravimas, o kaip minusą įvertino kai kurių paauglių pomėgį pjaustytis venas ir kitaip imituoti savižudybes.
„Vertinu tai neigiamai, ir tai dėmesio trūkumas, lėtas savęs naikinimas“ – teigia 19-metis Pašnekovas. Jam pritaria ir 16-metė Kammy: „Na, jei esi emo – tikrai nebūtinai turi pjaustytis. Tai tikra nesąmonė! Be pjaustimosi galima užsiimti kitais įvairiais dalykais. Pjaustydamasis tik parodai savo silpnybę.“ Pjaustytis „mėgsta“ ir jokiai subkultūrai nepriklausantys paaugliai, tačiau aišku viena – atsakomybę už potraukį šitam „užsiėmimui“ neša būtent ši subkultūra.
Tėvų ir visuomenės požiūris
Matyt didžiausia visų subkultūrų problema, kad iš dalies atsiribodami nuo visuomenės jie sukelia neigiamų nuomonių bangą. Žmonija visada bijojo to, apie ką mažiausiai žinojo. Kitas 19-metis, Deividas, juokiasi, kad gyvena dvigubą gyvenimą: Londonas – Lietuva. „ Mano šalyje (UK) emo yra visiškai natūralus reiškinys, tačiau kitur jie yra žiauriai nemėgstami ypač vaikinų“ – teigia jis. O štai 17-metės Juli nuomone, visuomenė emo laiko sekta.
Tokios pat nuomonės yra ir daugumos jaunuolių tėvai. Jie nežino, ką reiškia „emo“ ir yra nepatenkinti, kad jų vaikai domisi šia „sekta“. Tačiau Juli teigia, kad jos tėvai žino „emo“ sąvokos reikšmę, priima tai, kaip paauglišką maištą su savo stiliumi... Žinojimas atveria akis? Būtent!
19-metis Pašnekovas: “Manau smerkiama ši subkultūra, nes manoma, kad emo žaloja save. Bet tik išimtiniais atvejais.“
Tačiau ar emo subkultūros atstovai pakantūs kitoms subkultūroms, jei ją dengia toks nežinios šydas, o visuomenėje pasipila tik neigiami komentarai?
Kammy: ”Na, manęs kiti stiliai nedomina. Aš manau, kad kiekvienas yra toks, koks nori būti ir jam to niekas negali uždrausti.“
Juli: “Na bent mano pažįstami „Ymo“ (Juli nuomone, taip reikėtų vadinti šią subkultūrą) draugai nepakenčia pašalinių stilių...“
Deividas: „Emo nevisada pakantūs kitoms subkultūroms, nes nei viena subkultūra nemėgsta kitaip atrodančių nei jie.“
Bet visgi, kur yra ta riba tarp žinojimo, suvokimo ir bandymo grupei panašiai besirengiančių žmonių užkabinti vieną etiketę?
Maskaradai mažyčiuose pasaulėliuose
Kai buvau 14-os mėgau kartais lakuotis vieną nagą raudonai, kitą juodai, įsigyti marškinėlius su juokingu užrašu, ant sąsiuvinio nusipiešti linksmą paveikslėlį ar prie kuprinės prisisegti porą žiogelių.. O kas nenorėjo? Vieni paauglystėje trankėme durimis, kiti bent kartą bandė pabėgti iš namų arba nieko nesakius tėvams įsivėrė auskarą į bambą... Mes ir išreiškėme save. Pabendravus su emo subkultūros atstovais smarkiai pakeičiau nuomonę. Emocionalūs? Gal būt... Tačiau džiaugsmas taip pat yra emocija.
Šilumos ieškantys paaugliai, mėgstantys margaspalvius drabužius, jokių šmėklų ir pabaisų! Vartodami mažybinius žodelius, kalbėti linksmai ir vaikiškai iš tokių pat paauglių suburia šiltą draugišką ratą. Tokie patys paaugliai, kaip daugelis, gyvenantis mažyčiame maskarado pasaulėlyje. Net forumuose kalbos apie savižudybes – taip pat maskarado dalis, vaidinimas, žaidimas, tokia smagi dėlionė savęs pažinimo link.
Vieni kalba apie šėtoną, kiti apie seksą, dar kiti lygina, kiek išgėrė alaus ar primušė bendraamžių. Gotai, forsai, fyfos, metalistai... Galima išskirstyti juos kaip geidžia širdis, tačiau visuma lieka nedaloma. Diagnozė aiški: paauglys! Smerkiami turėtų būti kvaili poelgiai, tačiau ar verta smerkti savęs ieškantį jauną žmogų? Nesvarbu, jis emo, pankas, stropus mokinys, o gal alkoholikų vaikas? Neišprususi visuomenė pati sau nupiešia veidą. O kokį veidą visuomenei pieši tu?
Fėja
