Specialus tyrimas parodė, kad nesąžiningumo aukštosiose mokyklose daug, tačiau ar jo daugėja, ar mažėja, paaiškės pakartojus tyrimą kitais metais.
Lietuvos studentų sąjunga atlieka studentų sąžiningumo tyrimą. Kol kas skelbiami tik preliminarūs rezultatai, bet ir jie stulbina: duomenys rodo, kad keturi iš penkių studentų, esant palankiai situacijai, pasielgtų nesąžiningai.
Lietuvos studentų sąjungos Sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas sako, jog seniai kalbama apie tai, kad nesąžiningumas tarp studentų labai paplitęs, tačiau buvo sunku pasakyti, kaip yra iš tiesų. Mat iki šiol nebuvo atlikta reprezentatyvaus akademinio nesąžiningumo tyrimo.
Dabar bus atskaitos taškas, nuo kurio bus galima vertinti, mažėja šis reiškinys ar priešingai – plinta, kur ir koks nesąžiningumas yra labiausiai paplitęs. Pirmą kartą bus nustatytas ir studentų sąžiningumo indeksas.
Nuo ruošinukų iki papirkinėjimo
Tyrimo metu studentų tiesiai šviesiai neklausta, ar jie naudojasi ruošinukais, perka referatus ar namų darbus ir panašiai. Klausta, ar jie pasinaudotų tokiomis galimybėmis susiklosčius palankioms aplinkybėms, tai yra buvo nurodyta konkreti situacija ir klausiama, ar jie sutiktų tai daryti. M. Kriaučiūno teigimu, taip elgtasi sąmoningai – surengtas tam tikras psichologinis žaidimas. Mat nors apklausa ir anonimiška, baimė, kad apie konkrečius nesąžiningumo atvejus gali sužinoti aukštosios mokyklos administracija, lieka.
Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik visi apklausti studentai sutiko, jog sukčiavimas yra problema. Tačiau dauguma taip pat pripažino, kad, esant galimybei, ir patys pasielgtų nesąžiningai. Tokių buvo apie 80 proc.
„Pasitikrinti“ su kolega testo atsakymus susigundytų 81 proc. apklaustųjų, o pasinaudoti ruošinukais – 49 proc.
79 proc. atlikdami namų darbus nesidrovėtų prašyti draugų pagalbos, nors šie darbai turi būti atliekami savarankiškai.
Nemaža dalis pasitaikius progai nuplagijuotų dalį teksto.
Didelė dalis studentų prireikus klastotų tyrimų duomenis – dalį tyrimų atsakymų sugalvotų patys.
Yra ir sudėtingesnių nesąžiningumo atvejų: daugiau nei 20 proc. respondentų sutiktų pirkti referatą, dėstytojui kyšį duotų 3 proc. studentų, o greičiausiai duotų – 12 proc. „Taigi iš viso į kyšininkavimą linksta apie 15 procentų studentų“, – skaičiuoja M. Kriaučiūnas.
Humanitarai – sąžiningiausi?
Lietuvos studentų sąjungos Sociologinių tyrimų koordinatoriaus teigimu, pastebėta, kad mažiausiai sukčiautų pirmojo kurso studentai, o daugiausia – antrojo ir trečiojo. „Ypač daug nesąžiningų studentų yra trečiame kurse“, – sako M. Kriaučiūnas.
O štai ketvirtakursiai sukčiautų mažiau. Tyrimo autorius spėja, kad tam įtakos gali turėti keletas priežasčių: vieni gal rimčiau vertina situaciją, labiau bijo nukentėti dėl nesąžiningumo ar turi mažiau atsiskaitymų – daugiau dirba savarankiškai.
Pastebėta, kad labiau linkę sukčiauti socialinių mokslų studijų studentai. Sociologinių tyrimų koordinatoriaus manymu, šie studentai įpratę dirbti komandoje ir greičiausiai komunikacijos įgūdžius perkelia į nesąžiningą veiklą – paprastai atlikti darbus turi grupė žmonių, tačiau kai kurie kartais tik įrašomi, kad atliko, o visą darbą nudirbo draugai.
Tyrimas rodo, kad sąžiningiausi yra humanitarai.
Pagal universitetus ir kolegijas išskirti neįmanoma, nes apklausa – anoniminė. Tačiau esą aišku, kad universitetų studentai sąžiningesni nei kolegijų.
Tyrime dalyvavo tik bakalauro vientisųjų studijų studentai.
M. Kriaučiūno teigimu, nebuvo apimtos menų krypties studijos. „Vertinti smuikininkus ar dailininkus reikia kitaip nei ekonomistus ar fizikus“, – tyrimo autorius sako, kad reikia skirtingų metodikų.
Yra ir siūlančiųjų
Panevėžio kolegijos studentų atstovybės „PankoSa“ prezidentas Donatas Šniutė apgailestauja, kad tenka pripažinti vešintį studentų nesąžiningumą. Jis neneigia ir pats girdėjęs, jog itin paplitę ruošinukai, perkami namų darbai ar kursiniai. Atsiranda ir juos siūlančiųjų. D. Šniutė tikino skelbimų lentoje matęs skelbimą, kuriame kažkas siūlėsi atlikti namų darbus, AutoCAD programa padaryti brėžinius ir panašiai.
Tiesa, pastaruoju metu kolegijoje oficialiai pagautų sukčiavusiųjų nebuvo.
Kita vertus, studentų atstovybės prezidento manymu, Panevėžyje, palyginus su didmiesčiais, kuriuose veikia didesnės aukštosios mokyklos, nesąžiningumo yra pakankamai mažai.
D. Šniutės teigimu, Panevėžio kolegija pernai pasirašė sąžiningos aukštosios mokyklos deklaraciją. Daug dirbama, kad nesąžiningumas išnyktų. Neseniai studentų atstovybė aptarė, kaip galėtų kovoti su nesąžiningumu, ir keletą minčių jau turima. Tikimasi jas artimiausiu metu pristatyti.
Daiva SAVICKIENĖ
