Mokytojas A. Narauskas sutiko pasidalinti savo darbo Norvegijoje patirtimi ir atskleidė, kiek jam pavyksta užsidirbti per mėnesį.

Mokytojas Lietuvoje turi ne vieną veiklą
Pradėjus kalbėtis su A. Narausku, šis pasakojo, kad kiekvieni jo metai yra suskirstyti į tam tikras dalis.
Pašnekovas aiškino, kad laiką nuo rugsėjo iki birželio jis kasmet paskiria savo mylimiems mokiniams, o vasaras leidžia užsienyje. Tiesa, jis pridėjo, kad vasaromis dirba tik kiek daugiau nei mėnesį, o likusį laiką pasilieka poilsiui.
„Mano metų režimas atrodo taip, kad nuo kiekvienų metų rugsėjo pirmos dienos pradedu dirbti mokytoju per kelias mokyklas.
Pagrindinė mokykla yra Alytaus rajono Simno gimnazija, ten yra specialusis ugdymo skyrius, kuriame dirbu specialiuoju pedagogu jau 31 metus.
Taip pat mokau vaikus Alytaus Vidzgirio mokykloje, o dar jau 31 metus vadovauju teatro studijai, kurioje su neįgaliais ir specialiųjų poreikių turinčiais vaikais statome spektaklius.
Kiekvienais metais pastatome su vaikais po vieną spektaklį, tad noriu atšauti tiems komentuojantiems, kad mokytojas grįžta pavargęs, kad tai negalioja“, – savo veikla dalijosi jis.
Pasiteiravus mokytojo, ar jis dažnai susilaukia komentarų apie tai, kad netinkamai renkasi savo vasaros praleidimo būdą, jis prisipažino, kad taip.
Vis tik, A. Narauskas pabrėžė, kad jo darbas užsienyje niekaip nekeičia mokytojo darbo kokybės, o išvykus į Norvegiją pavyksta ne tik dirbti, tačiau taip pat ir pailsėti.
„Mano vasarinis darbas neturi man jokios įtakos, kai pradedu dirbti mokytoju. Jį baigiu birželio mėnesį, kai išleidžiu vaikus atostogų. Tad po to prasideda mano pusiau darbas, pusiau atostogos Norvegijoje“, – šyptelėjo pašnekovas.
Jau 10 metų vasaromis vyksta į užsienį
A. Narauskas pasakojo, kad šiemet skaičiuoja jau dešimtą vasarą, kurios metu vyksta padirbėti į užsienį.
Jis pasakojo, kad pirmąją vasarą praleido Vokietijoje, o visų likusių metu keliavo į Norvegiją.
„Pirmą kartą, kai nuvykau, man labai nepatiko, aš negalvojau, kad daugiau grįšiu. Mes ten nedaug dirbome, vos tris savaites.
Tada dar jaunesnis buvau, man pasirodė, kad mažai pinigų, nebuvo daug darbo, tad buvau įpykęs pats ant savęs, sakiau, kad nebegrįšiu. Visgi, kaip sakoma, žmogus prisišneka.
Dar mano pirmoji direktorė sakė, kad man reikia išvažiuoti į užsienį padirbėti, nes aš toks aktyvus. O aš visada atsakydavau netgi taip griežtai, kad niekur niekada nevažiuosiu į užsienį dirbti, nebent poilsiauti. Visgi, matote mane dabar“, – prisiminė pašnekovas.
Pasiteiravus, kokius darbus jam teko dirbti užsienyje, jis atskleidė, kad pačius įvairiausius. Pasak jo, nebuvo taip, kad būtų prisirišama tik prie vieno darbo, ūkyje jam teko prisiliesti prie skirtingų užduočių.
„Per visą šį laiką man teko skinti braškes, rankomis rauti svogūnus. Kai raudavome svogūnus, jų laiškus reikdavo staigiai ranka nupjauti – darbas buvo nemalonus.
Tada vėliau teko dirbti prie morkų, dėti plėveles ir jas nuimti, kad morkų nepultų muselės. Dar man tekdavo namus dažyti, bulves kasti, tvoras daryti, nes daug kas laiko žirgus. Tad įvairūs darbai, nemažai ką išbandžiau“, – apie darbus pasakojo pašnekovas.
Norvegijoje spėja pailsėti
Mokytojo A. Narausko pasiteiravus, ar šis Norvegijoje pavargsta, jis tikino, kad būna visko. Visgi tuo pačiu pašnekovas pridūrė, kad džiugu tai, jog pavyksta suderinti darbą ir poilsį.
Jis pasakojo, kad tikra atgaiva sielai yra galimybė Norvegijoje per penkias minutes dviračiu pasiekti jūrą.
Taip pat, pasak jo, aplink gyvena jo pažįstami mokytojai, tad jis gali dažnai su jais pabendrauti, pasidžiaugti smagiu laiku.
„Mano daug draugų gyvena ir dirba čia mokytojais. Prieš 20 metų mes mokykloje vykdėme Šiaurės šalių projektą ir jie pas mus buvo ne kartą ir ne du atskridę, o mes taip pat skrisdavome pas juos.
Kai atskridau čia dirbti, sužinojau, kad mano draugai yra tik už 30 kilometrų nuo manęs. Tad smagu buvo tuos mokytojus pamatyti, mes visą laiką susitinkame, turime gražaus laiko.
Įdomu panagrinėti ir švietimo sistemas, kuo jos panašios ir kuo skiriasi. Aišku, ne pro šalį taip pat papildomai užsidirbti“, – džiaugėsi jis.
Per mėnesį uždirba dvi mokytojo algas
Prabilus apie uždarbį, A. Narauskas pasakojo, kad anksčiau Norvegijoje buvo galima užsidirbti daugiau nei dabar.
Jis pasakojo, kad anksčiau per mėnesį jis uždirbdavo dvi-tris mokytojo algas, vis tik dabar pavyksta užsidirbti dvi.
„Kadangi krito kronos kursas, dabar pinigai mažesni“, – atviravo mokytojas A. Narauskas.
Jis pasakojo, kad sulaukia ne vieno klausimo apie tai, ar vis dar apsimoka vykti padirbėti į Norvegiją. Vis tik A. Narauskas laikosi savo nuomonės – važiuoti apsimoka.
Anot jo, skųstis atlyginimu tikrai negalima, nes čia pavyksta ne tik padirbėti, bet ir pakeisti aplinką.
„Man tikrai apsimoka vykti, nes draugai suveikia lėktuvo bilietus, čia maistu aprūpina ir taip visai neblogai gaunasi.
Aš tikrai negaliu skųstis. Kiti sako, ko aš ten važiuoju, grįžtu be jėgų, be sveikatos, bet iš tiesų man labai gerai pakeisti darbus“, – atskleidė jis.
Per vasarą pailsi smegenys
A. Narauskas taip pat pasidalijo, kokiu laiku keliasi, kad galėtų pradėti darbus. Jis prisipažino, kad anksčiau prisitaikyti prie tokio režimo nebuvo lengva.
„Anksčiau tekdavo keltis 4 ryto skinti braškių, nes paskui karšta, sunku žmogui ir uogos pakepa, o čia kažkaip keldavomės 7 ryte, pradėdavome nuo 8 dirbti, bet supratome, kad kai atidirbi pilną dieną, nedaug laiko lieka nuvykti pabūti prie jūros.
Tad šiemet nusprendėme keltis 4 ryto ir dirbti pradėti anksčiau, nes tada galima nuvykti pažvejoti, pagauti skumbrių. Čia toks mano širdžiai malonus užsiėmimas.
Iš tiesų, buvo labai sunku prisiderinti prie naujo režimo. Aš žinau, kad Lietuvos televizijose laidų vedėjai keliasi apie 4 ryto, tad pagalvojau, jog ir man nebus sunku taip atsikelti. Galima nekalbėti, būti lysvėje ir apgalvoti dalykus“, – šyptelėjo jis.
Pasiteiravus, ar darbą Norvegijoje norėtų paversti savo kasdieniu darbu, A. Narauskas tikino, kad ne. Pasak jo, mokytojauti jam pernelyg patinka.
Jis aiškino, kad smagu skirti kelis mėnesius fiziniam darbui, nes taip pailsi smegenys, vis tik visam laikui protinio darbo išsižadėti nenorėtų:
„Man smagu pakeisti darbo pobūdį, nes Lietuvoje dirbu protinį darbą, jis atima jėgų ir energijos. Visi vaikai ypatingi, šaunūs, bet jiems turi atiduoti labai daug energijos.
Čia mano protas ir smegenys ilsisi, čia yra fizinis darbas. Man patinka, nes pailsi mano smegenys, o fizinis darbas dar niekam nepakenkė.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!