Skubiai įspėja besideginančius lietuvius: į klastingus ženklus nenumokite ranka

Atėjusi vasara džiugina karštais orais ir vilioja keliauti prie vandens telkinių ir pasilepinti saulės voniomis. Tačiau kartais pamirštame, kad saulė teikia ne tik malonumus, bet ir gali sutrikdyti sveikatą.

Per ilgai būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose, gali ištikti saulės smūgis, naujienų portalui tv3.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

„Mes tai vadiname saulės smūgiu, tačiau tai turėtų būti vadinama perkaitimu. Saulėje būna karščiausia, todėl įprasta perkaitimą vadinti saulės smūgiu. Ilgai būnant tiesioginių saulės spindulių veikiamoje vietoje esant aukštai oro temperatūrai, kai žmogaus organizmas jau nepajėgia atsivėsinti sutrikus organizmo termoreguliacijai, ištinka saulės smūgis“, – aiškino specialistė.

Simptomai ir pirmoji pagalba

Įvykus saulės smūgiui, svarbu mokėti jį atpažinti, o simptomų – visas rinkinys: „Pakyla temperatūra, oda tampa raudona, sausa arba, atvirkščia, drėgna ir karšta, padažnėja širdies plakimas. Gali atsirasti galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, traukuliai, sąmonės sutrikimas ir net sąmonės praradimas. Pasitaiko mirčių“, – kalbėjo I. Taraškevičienė.

Pamačius, kad žmogų galimai ištiko saulės smūgis, nedelsiant kreipkitės pagalbos trumpuoju numeriu 112, kad sveikatos specialistai nukentėjusiam asmeniui suteiktų kvalifikuotą pagalbą. Tačiau, kol laukiate atvykstančių medikų, imkitės būtinų veiksmų.

„Kol atvyks pagalba, saulės smūgio ištiktą asmenį reikia nunešti arba nuvesti į pavėsį ar vėsesnę patalpą, paguldyti ant šono ir vėsinti jo kūną kuo įmanoma: dėti šaltus objektus – ledukų maišelius arba šaltu vandeniu užpildytus butelius – į pažastis, ant kaklo, apipurkšti vandeniu, taip mažinti kūno temperatūrą. Taip pat galima šaltu vandeniu sudrėkinti rankšluostį ar kitą medžiagą ir uždėti ant žmogaus“, – kokių veiksmų imtis patarė Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.

REKLAMA

Tačiau I. Taraškevičienė pamini, jog žmogui, ištiktam saulės smūgio, jeigu asmuo yra nesąmoningas arba jo sąmonė sutrikusi, jis blogai orientuojasi, yra labai išsigandęs, negalima duoti atsigerti – žmogus gali užspringti. Jeigu asmuo sąmoningas galima duoti atsigerti, tačiau asmenį pasodinus. Jokiais būdais neduokite aspirino.

Būnant karštyje pasijutus prastai, pasitraukite į pavėsį ar eikite į vėsias patalpas: „Ką visą laiką pažymime, kad jeigu žmogus karštyje pasijuto blogai, turėtų nedelsiant atsivėsinti. Pirmiausia eiti į pavėsį, o jeigu yra netoli prekybos centro ar maisto parduotuvės, kur veikia ventiliacija, paprastai yra šalčiau, eiti į šias vėsinamas patalpas. Karštu oru venkime sunkaus darbo, būkime pavėsyje, išėję į lauką pasiimkime su savimi vandens: galėsite ir atsigerti taip išvengdami skysčių trūkumo organizme, ir sudrėkinti savo kūną ar drabužius, ir taip atsivėsinti.“

Ribokite laiką karštyje ir vartokite skysčius

Vis dėlto, geriausia imtis saugumo priemonių, kurios apsaugos nuo galimo saulės smūgio. Svarbiausia – ribokite buvimą tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jeigu to neįmanoma išvengti ar riboti, imkitės saugumo priemonių.

„Pirmiausia, reikia riboti buvimą karštyje lauke ar labai įkaitusioje patalpoje. Jeigu žinome, kad lauke karšta, o namuose vėsu, turime įvertinti, ar verta eiti į lauką. Sunkiau pasirinkti dirbantiems lauke – tokie asmenys turėtų daryti dažnesnes darbo pertraukas, jų metu atsivėsinti, gerti daug skysčių. Pasitaiko, kad sportininkai ar sporto mėgėjai neįvertina savo galimybių ir nukenčia karštu oru sportuodami. Sportuoti reikėtų pavėsyje ir daug gerti skysčių.“

Skysčių vartojimas karštomis dienomis turi būti pakankamas. Skysčiai būtini, kad organizmas galėtų pakankamai gaminti prakaito, kuris garuodamas atsivėsina organizmą. Tačiau jokiu būdu nevartokite alkoholio.

„Organizmas, jeigu yra karšta, prakaitavimo būdu šalina perteklinę šilumą, kad išlaikyti įprastinę vidaus temperatūrą, todėl reikia gerti daug skysčių. Jie reikalingi tam, kad organizmas turėtų iš ko gaminti prakaitą ir išprakaituojant vėsinti kūną“, – pataria I. Taraškevičienė.

REKLAMA

Karštomis dienomis venkite tamsių, sunkių, nenatūralaus pluošto drabužių – jie sugeria saulės spindulius ir neleidžia odai kvėpuoti, todėl atsivėsinti bus sudėtingiau. Rekomenduojami šviesūs, lengvi natūralių pluoštų drabužiai, galvos apdangalai, taip pat venkite ankštos avalynės. Tiesa, tai nereiškia, kad saulėje galėsite praleisti neribotą laiką – tinkama apranga tik trumpam apsaugo nuo perkaitimo. 

„Kad išvengti UV spindulių neigiamo poveikio saulėje rekomenduojamos ilgos rankovės, skrybėlė su plačiais bryliais, kad nuo skrybėlės ant veido kristų kuo didesnis šešėlis. Nepamirškime pasitepti tinkamomis odos apsaugos nuo UV spindulių priemonėmis.“

Kaitinant saulei, ypatingai saugokite vaikus – jokiu būdu nepalikite jų automobilyje karštą dieną, kuo mažiau laiko su jais leiskite tiesioginiuose saulės spinduliuose.

„Žinome atvejus, kai maži vaikai paliekami automobiliuose uždarytais langais saulėje vasaros metu ir yra žūties atveju. Vaikų termoreguliacija nėra pakankamai gerai išsivysčiusi, jie negeba patys atsivėsinti prakaituodami, o vyresnio amžiaus žmonės jau praradę yra gebėjimą. Tai yra grupės asmenų, kurioms tokia būsena yra pavojinga“, – įspėja specialistė.


Rašyti komentarą...
o
ojei
2021-06-10 17:13:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
nelietuvis?
Atsakyti
0

V
Vacas
2021-06-10 18:54:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
nebuvai Palangoje- Tu ne kovenskas.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų