Pervargimas, depresija, dirglumas, nuolatiniai nuotaikų svyravimai – neišvengiami pavasario palydovai, bet ar tai reiškia, kad kiekvienos žiemos pabaigoje reikia žygiuoti pas psichiatrą?
Šiuo metų laiku, kai gamta bunda iš žiemos miego, galima tikėtis visko: staigaus oro sušilimo ir vėl atšalimo, saulės aktyvumo padidėjimo ir vėl sumažėjimo... Visa tai veikia mūsų sveikatą ir visi tie svyravimai, kurie vyksta gamtoje, tarsi atsikartoja mūsų organizme. Atsiranda naujos ligos arba paūmėja senosios (ypač susijusios su smegenų kraujagyslėmis), pablogėja bendra savijauta. Ir, žinoma, išryškėja psichikos sutrikimai.
Kodėl „važiuoja stogas“?
Psichinio pobūdžio ligos pavasarį paūmėja dėl kelių priežasčių. Ir viena pagrindinių jų – persitempimas.
Statistika rodo, kad dažniausiai pavasarį žmonės pradeda planuoti finansines išlaidas visiems ateinantiems metams. Darbe veikla irgi tampa aktyvesnė, tenka darbuotis du, tris, keturiskart daugiau nei paprastai. Tokiomis sąlygomis pervargti labai lengva, o pervargus atsigauti – itin sudėtinga: nepadeda net visavertis ir ilgas miegas.
Dar blogiau būna, kai persitempimas darbe perauga į ilgalaikę depresiją ir stresą. O šie psichikos negalavimai specialistų jau pripažįstami rimta priežastimi kreiptis į psichiatrą arba psichoterapeutą.
Dar viena priežastis, apie kurią pagalvojame rečiausiai (arba, tiksliau, beveik niekada), yra prasta ekologija. Tačiau užterštas oras ir vanduo neigiamai veikia ne tik mūsų fiziologinę būklę, bet ir psichiką. Mokslininkai įrodė, jog mikrobai, toksinai ir sunkieji metalai, patekę į organizmą, įjungia imunitetą, kuris pradeda plušėti, kad tik pašalintų juos lauk. Tačiau pavasarį imuninė sistema būna nusilpusi. Todėl keičiantis orams tampame jautresni įvairioms somatinėms ligoms – taip pat ir gripo virusui. Kovodamas su visais tais negalavimais organizmas išsenka, nervų sistema patiria milžinišką įtampą ir vėlgi nudrožia streso ir depresijos link.
Bendros visuomenės nuotaikos irgi gali išprovokuoti psichikos negalavimų paūmėjimus. Agresyvumas, apatija, nuovargis, sklindantis iš aplinkinių žmonių, gali užkrėsti bet kurį mūsų. Pradedame justi išsekimą, kamuoja nemiga, nervai gaudžia it aukštos įtampos laidai.
Psichikos liga (ypač lėtinė) tokiomis aplinkybėmis gali komplikuotis dar ir dėl to, kad visas anksčiau išvardytas problemas neretas mūsų bandome spręsti alkoholiniais gėrimais ar vaistais (antidepresantais).
Padidintos rizikos grupės
Specialistų manymu, kad ir koks sudėtingas būtų šis pavasarinis laikotarpis, jį ištverti gali pajėgti kiekvienas.
Tiesa, yra kategorija žmonių, itin jautrių stresui, depresyvioms būklėms ir iš tiesų rimtiems psichikos sutrikimams.
Pensininkai. Šiai piliečių grupei būdingas organizmo išsekimas ir nusilpęs imunitetas, kuo psichikos ligos būtinai pasinaudoja – beje, ne tik pavasarį, bet dažnai ir rudenį.
Jaunimas. Jaunų žmonių bėda – nepastovus hormonų fonas. Dažni hormoniniai svyravimai organizme lemia nuotaikų kaitą, apatijos atsiradimą, bendrą dirglumą. O čia jau bet kada gali pradėti vystytis pirmieji streso ir depresijos požymiai.
Fiziškai nusilpę žmonės. Tokiems galima priskirti visus, kurių organizmui stinga vitaminų, mikroelementų, mineralų. Štai dėl ko pavasarį medikai taip primygtinai prašo nesilaikyti jokių ilgalaikių griežtų dietų ir jau, gink Dieve, nebadauti ar kitaip susilaikyti nuo visaverčio sveiko maisto.
Dirbantieji su žmonėmis. Specialistai, kurių pagrindinė veikla – nuolatinis bendravimas su žmonėmis (klientais, partneriais, pacientais ir pan.), kontrolė, valdymas, – taip pat priskiriami rizikos grupei. Pavasarinis stresas jiems paprastai pasireiškia dažnais emocijų proveržiais – t. y. tuo, ko kasdieniame darbe jie, verčiami profesijos ypatybių, vengia.
Tipiškos „pavasarinės“ ligos
Kokie konkrečiai psichikos negalavimai dažniausiai paūmėja esamu metų laiku? Ogi patys įvairiausi. Tačiau santykinai juos galima suskirstyti į tris grupes.
1. Depresijos. Jas sukelia sumažėjęs tam tikrų grupių hormonų išsiskyrimas organizme. Tą sumažėjimą savo ruožtu dažniausiai lemia pasikeitęs šviesiosios paros dalies ilgis, taigi paūmėjimo galima tikėtis belaukiant pavasarinio lygiadienio.
Prisideda ir atmosferos slėgio bei oro temperatūros svyravimai. Be to, depresijos priežastimi neretai tampa ir milžiniški fiziniai krūviai, poilsio stygius bei nuolatinis užimtumas.
Liga pasireiškia nemiga, sumažėjusiu seksualiniu aktyvumu, nuolatinio nerimo būsena, bendru silpnumu, apetito praradimu.
Depresija, kaip ir daugelio rūšių stresas, gali būti gydoma ambulatoriškai, tačiau gydytojo priežiūra vis tiek yra būtina, antraip depresija gali tapti chroniška.
2. Šizofrenija, neurozė, psichozė, paranoja. Taip pat kitos ligos, psichiatrijoje laikomos lėtinėmis. Gydomos jos tik griežtai laikantis medikų komisijos išvadų. Ištverti tokių negalavimų paūmėjimą veiksmingiausiai padeda specialistai, štai dėl ko dauguma lėtinėmis psichikos ligomis sergančių pacientų pavasarį atsigula į ligoninę ar kliniką – profilaktiniam gydymui.
3. Egzogeniniai psichikos sutrikimai. Tai tokios ligos, kurias sukelia alkoholizmas, narkomanija, priklausomybė nuo vaistų, toksinių medžiagų vartojimas, stipri radiacinė apšvita, galvos smegenų traumos bei kiti išoriniai veiksniai.
Dėl tokių priežasčių pavasarį nerekomenduojama vartoti jokių medžiagų, galinčių sukelti priklausomybę. Verčiau, kiek leidžia galimybės, bandyti išsiblaškyti ir negalvoti apie darbą, pradėti sportuoti, išvažiuoti iš miesto, palankyti profilaktines procedūras. Tačiau numoti ranka į negalavimą jokiu būdu negalima. Nes neretai egzogeniniai psichikos sutrikimai tampa atspirties tašku rimtoms fiziologinėms ligoms vystytis.
Kaip susigrąžinti pusiausvyrą
Jei tik leidžia – ir kiek leidžia galimybės, atėjus pavasariui stenkitės kuo ilgiau būti gryname ore. Taip pat sportuoti savo malonumui. Būtinai išsimiegoti (kasdien – ne mažiau kaip po 8 valandas!). Suvartoti vitaminų kursą. Ir, žinoma, apsilankyti pas gydytoją psichiatrą ar psichoterapeutą, kad, esant individualiam poreikiui, specialistas galėtų pritaikyti profilaktikos programą, o diagnozavus lėtinę psichikos ligą – ir gydymą.
Ir turėkite omenyje: jokio griežto cikliškumo nė viena psichikos liga neturi. Jų paūmėjimas priklauso ne tik nuo sezono, bet, kaip minėta, ir nuo daugybės išorinių veiksnių, įskaitant permainas socialinėje, politinėje, ekonominėje sferose. Todėl nėra prasmės su siaubu laukti pavasario tikintis blogiausio. Svarbu laiku diagnozuoti ligą – kai žinosite, su kuo tiksliai turite reikalų, žinosite ir ką daryti, kad jokios orų permainos negadintų jums savijautos.
Sergejus STONKUS
